Hormonų terapija moterims po menopauzės

Kad hormonai labai svarbūs žmogaus organizmui, žinome. Žinome, kad jie gali skatinti ar slopinti augimą, ląstelių mirtį, kad turi įtakos imuninei sistemai, veikia medžiagų apykaitą, dalyvauja paruošiant organizmą tam tikrai veiklai, pvz., lytinei brandai ar menopauzei. Hormonai atrasti XX a. pradžioje ir šiuo metu plačiai taikomi medicinoje.

Ar hormonų terapija – saugus gydymo būdas? Ar ji saugi krūties vėžiu sergančioms menopauzės amžiaus moterims?

Jei moterys gyventų iki šimto metų, kone visos susirgtų krūties vėžiu?

Deja, bet vėžys gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Todėl net ir jaunos moterys turėtų tikrinti sveikatą, atlikti jų amžiaus grupei reikalingus profilaktinius tyrimus. Kita vertus, vyresniems žmonėms jau dėl amžiaus didėja įvairių (ne tik krūties) onkologinių ligų rizika. Teko skaityti tokią mintį, kad jei visos moterys gyventų iki 100 metų, devynioms iš dešimties išsivystytų krūties vėžys. Šiandien krūties vėžys yra dažniausia moterų piktybinė liga. Jei moteriai nustatomos metastazės kituose organuose, bet nežinoma, iš kur jos atkeliavo, pirmiausia pagalvojama ir tiriama, ar nėra darinių krūtyse. Daromos mamogramos ir kiti radiologiniai tyrimai, imamos biopsijos.

 

„Stručio elgsena“ gali būti pražūtinga

Vyresnis amžius yra vienas iš krūties vėžio rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti. Taigi pacienčių, kurioms ši liga buvo diagnozuota peržengus 50 metų slenkstį (tokio amžiaus dažniausiai prasideda menopauzė), tikrai daug. Kiekviena jų skirtingai sureaguoja į netikėtai apčiuoptą darinuką, o ir patį darinuką laiku pastebi ne visos moterys. Tai priklauso nuo jų budrumo, atliekamos krūtų apčiuopos, profilaktinių tyrimų.

Įvairios baimės, susijusios su galima vėžio diagnoze ar jau nustačius ligą, tampa mūsų priešu. Stručio politika įkišti galvą į smėlį nepasiteisins, nes negydomas vėžys tik progresuoja. Kad moteris pasveiktų savaime, per 30 metų nemačiau. Moterys dažniausiai sunerimsta, jei darinys greitai auga, pakinta virš jo oda. Jei sukietėjimą jaučia daug metų, darinukas neskausmingas, net ir šiais informacijos laikais nepagalvoja, kad tai gali būti rimta liga. Bet vėžys lieka vėžiu. Ar greitai, ar lėčiau jis auga, bet tai liga, kuri ilgainiui plinta į kitus organus (kaulus, plaučius, kepenis ir pan.). Kuo ilgiau piktybinį darinį nešiosime, tuo labiau sau pakenksime. Bus nustatyta vėlesnė stadija, išplitimas, blogesni bus gydymo rezultatai. Priminsiu, kad potencialiai pagydomas tik I–II stadijos vėžys. Kuo didesnė stadija nustatoma gydymo pradžioje, tuo ilgesnis ir sudėtingesnis gydymas.

 

Gydymo galimybės

Krūties vėžio gydymas kompleksinis. Tai operacija, chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Kiekvienai pacientei gydymo taktika skirsis, nes metodai pasirenkami pagal konkrečios pacientės naviko biologines ypatybes. Kartais toks aktyvus gydymas trunka ne vienerius metus. Jei piktybinis navikas labai mažas (pvz., iki 0,5 cm), gali užtekti ir operacijos.

 

Labiausiai bijoma, kad krūtis bus pašalinta visiškai

Operacijos apimtis pasirenkama pagal krūtyje augančio naviko dydį ir krūties liaukos dydžio santykį. Jei navikas mažas didelėje krūtyje, galime saugiai (su dalele aplinkinių audinių) jį pašalinti. Jei navikas apima vos ne visą krūtį, krūties negalima išsaugoti. Šiandien, kai pradinių (I–II) stadijų nustatoma daugiau nei pusę atvejų, didžiajai daliai moterų galima atlikti mažesnės apimties krūties liauką išsaugančias operacijas.

Nustačius onkologinę ligą, bet kokio amžiaus tiek moterys, tiek vyrai jaudinasi, išreiškia įvairias baimes (bijo operacijos, chemoterapijos ar net diagnostinių procedūrų), bet jei gydytojas nori padėti pacientui, jis privalo atlikti visus reikalingus tyrimus ir procedūras. Aišku, prieš kiekvieną tyrimą ligoniui paaiškinama, kas ir kaip bus atliekama. Dažniausiai, jei žmogus jau kreipėsi į medikus, tolesnis bendradarbiavimas tarp ligonio ir medikų vyksta tikint ir pasitikint. Jei ligonis nesusitvarko su vidine įtampa, nemiga, padeda psichiatrai.

 

Hormonų terapija ir pomenopauzinio amžiaus moterys

Kai piktybiniame navike randama hormonų receptorių, svarbią vietą moters gydymo plane užima hormonų terapija. Tokios terapijos tikslas yra sumažinti moteriškų lytinių hormonų kiekį arba neleisti jiems prisijungti prie vėžinės ląstelės receptorių. Vieni hormonų terapijos metodai skiriami moterims iki menopauzės, kiti – pomenopauzinio amžiaus. Menstruacijos rodo, kad kiaušidžių veikla išlikusi, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip neleisti joms gaminti moteriškų hormonų. Tad kiaušidžių veikla blokuojama vaistais, atliekant operaciją. Kai menstruacijų nėra, kiaušidės nustoja gaminti hormonus, tačiau ir klimakso metu moteris išlieka moteriška. Tai reiškia, kad hormonų gamybą perima kiti audiniai (riebalai, antinksčiai ir pan.). Todėl hormonų terapija pomenopauzinio amžiaus moterims bus kitokia, orientuota į kitus mechanizmus. Šiandien tokių metodų yra tikrai nemažas arsenalas.

Jei navike yra hormonų receptorių sakome, kad vėžys jautrus hormonams. Gera žinia, kad hormonams jautrus vėžys lėčiau progresuoja, mažiau pažeidžia gyvybei svarbius organus, moterys metų metus gydosi tik tabletėmis, ilgai būna darbingos, ligos eiga daug palankesnė nei tų vėžio formų, kurių navikai nėra jautrūs hormonams.

 

Hormonų terapija –  gydymo būdas,  nusitaikęs į vėžinę ląstelę

„Kai serga ne tokia sunkia liga, kaip vėžys, neretai moterys bijo gydymo hormonais, manydamos, kad gydymo žala bus didesnė nei nauda. Kažkodėl gydymo hormonais kartais bijoma labiau nei cheminiais vaistais. Ar krūties vėžiu sergančias moteris irgi kamuoja panašios baimės? Kiek ilgai gali būti skiriamas gydymas hormonais?“ – paklausėme gydytojos.

Jei nustatoma pradinių stadijų liga, po operacijos hormonų terapija skiriama tik iki 5 metų. Jei liga išplitusi, gydymas gali tęstis visą gyvenimą. Šiandieniniai hormonų terapijos metodai gana saugūs, nes dažniausiai nusitaikę į vėžinę ląstelę. Aišku, visi vėžio gydymo metodai – ne vitaminai. Gerdamos hormonines tabletes moterys kartais jaučia silpnumą, karščio bangas, joms maudžia sąnarius.

Dėl baimių?.. Manau, aplinkiniams būna baisiau nei pačiai ligonei. Nebent baisu iki pirmo pabandymo. Lietuvės moterys neįtikėtinos kovotojos. Dėl savo vaikų, artimųjų ateities jos atlaiko viską. Šiandien gydydami ieškome pusiausvyros tarp gydymo efekto ir šalutinių poveikių. Ligonių gyvenimo kokybė mums labai svarbi.

Kadangi vis dar pasitaiko ligonių, kurie sąmoningai ar dėl nežinojimo užleidžia ligą, tad turėdama progą noriu priminti – mylėkite save, laiku tikrinkitės. Esant sveikatos pasikeitimams, nedelsdami kreipkitės į medikus.

Edita Juodžbalienė,

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos institutas

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva

Temą parengė: www.karjerairsveikata.lt

2017-06-08T09:36:26+00:00