Kaip pasiruošti vizitui pas krūtų ligų specialistą-onkologą?

Šiuolaikinė moteris, net ir susirgusi, išlieka aktyvi, turinti daug pareigų ir rūpesčių, užsiėmimų ir pomėgių. Ir nors onkologinė liga – krūties vėžys – pakoreguoja darbotvarkę, sumažina veiklos apsukas, vos pasijutusi geriau, ji vėl įsitraukia į darbus ir laiko kone visus keturis namo kampus. Todėl ir apsilankymams pas gydytoją ji nori skirti kuo mažiau laiko, kuo trumpiau laukti eilėje, kuo greičiau sužinoti, ar liga neprogresuoja, ar geri tyrimų rezultatai?

Ką turėtų žinoti moteris besiruošianti gydytojo onkologo konsultacijai?

 

Kokiais atvejais ir kam  reikalinga krūtų onkologo konsultacija?

Sveikos moterys pas gydytoją onkologą neateina. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kuri skirta 50-69 m. moterims, ir kuriuos metu atliekama mamograma, vykdo šeimos gydytojai. Jeigu įtartinas darinys aptinkamas jaunesnei moteriai – atliekama krūtų echoskopija. Onkologinei diagnozei patvirtinti ar atmesti krūtų ligų chirurgas atlieka biopsiją. Jeigu biopsijos rezultatai patvirtina, kad navikas piktybinis, moteris siunčiama konsultuoti onkologo chemoterapeuto.  Jei ne – moteris grįžta šeimos gydytojo arba krūtų ligų chirurgo žinion.

 

Tyrimai, kurie atliekami po teigiamos biopsijos:

  • krūtinės ląstos rentgenas,
  • pilvo organų echoskopija,
  • ginekologo konsultacija,
  • kraujo tyrimas, nustatantys vėžinių ląstelių skaičių.

Moteris dalyvauja gydymo procese

Šiandien krūties vėžiu susirgusiai moteriai suteikiama išsami informacija apie jos ligą. Ligonė nėra paliekama nežinioje, kuri labiausiai ir gąsdina. Žmogus visada bijo to, ko nežino. Taigi moteris yra supažindinama su diagnoze, gydymo taktika ir aktyviai dalyvauja sveikimo procese.

Gydymas parenkamas atsižvelgiant į biopsijos rezultatus, moters sveikatos būklę, gretutines ligas. Onkologines ligas gydo multidisciplininė gydytojų komanda – gydytojas onkologas radioterapeutas, chemoterapeutas, radiologas. Šis gydytojų konsiliumas ir nusprendžia, kokia bus gydymo taktika: ar bus atliekama operacija, o galbūt pradžioje bus paskirta neoadjuvantinė chemoterapija. Neoadjuvantinės chemoterapijos tikslas – sumažinti naviką, kad vėliau būtų galima atlikti operaciją.

Jei pasirenkama neoadjuvantinė chemoterapija, su ligone aptariama, kokių vaistų bus skiriama, kiek kursų sudarys gydymas, kokie galimi pašaliniai reiškiniai. Paprastai chemoterapiniai vaistai lašinami dienos stacionare. Šiandien yra daug galimybių valdyti pašalinius reiškinius ir tai leidžia gerinti gyvenimo kokybę šiuo sunkiu gyvenimo periodu. Yra netgi specialus galvos šaldymo aparatas, kuris pristabdo plaukų slinkimą. Žodžiu, imamasi visų priemonių, kad ne tik fizinė sveikata, bet ir psichologinė trauma būtų kuo mažesnė.

 

Koks stebėjimas vykdomas gydymo metu ir po jo?

Po 3 neoadjuvantinės chemoterapijos kursų, tyrimai kartojami: ligonė siunčiama krūtų ligų chirurgui, kuris atlieka biopsiją. Taip pat atliekama krūtų echoskopija ar mamograma. Šie tyrimai reikalingi specifinio gydymo, t.y. neoadjuvantinės chemoterapijos, veiksmingumui įvertinti.  Jeigu stebimas geras atsakas, chemoterapija tęsiama, jeigu liga progresuoja – konsiliume aptariamos chirurginio gydymo galimybės.

Prieš operaciją, kuri atliekama iš karto po ligos diagnozės arba po neoadjuvantinio gydymo, krūtų ligų chirurgas su ligone aptaria chirurginės intervencijos eigą, apimtis, galimus pašalinius reiškinius. Po operacijos moteris sugrįžta pas onkologą chemoterapeutą. Tuomet, atsižvelgiant į operacijos duomenis, nusprendžiama ar reikalinga tolimesnė chemoterapija, ar radioterapija, ar hormonų terapija. Jeigu reikalinga spindulių terapija, moteris siunčiama pas onkologą radioterapeutą. Gydymas spinduliais dažniausiai trunka apie 5 savaites. Jei reikalinga hormonų terapiją – ją paskiria onkologas chemoterapeutas. Pirmą kartą vaistų paskiriama 1 mėn., vėliau –  kas 3 mėn. Moteris nuolat stebima onkologo-chemoterapeuto. Pirmus metus – konsultacijos skiriamos kas 3 mėn., antrus-penktus metus –  kas pusę metų, po 5-erių metų – kasmet.

 

Kokie tyrimai atliekami po gydymo?

Pagrindiniai kontroliniai tyrimai yra šie:

  • mamograma arba krūtų echoskopija;
  • krūtinės ląstos rentgenas;
  • pilvo organų echoskopija;
  • limfmazgių echoskopija;
  • kraujo tyrimas dėl vėžinių krūties ir kiaušidžių ląstelių koncentracijos.

Kraujo tyrimas dėl vėžinių ląstelių nėra  specifinis, vien juo gydytojas nesivadovauja. Kitaip sakant, jeigu nustatomas padidintas vėžio ląstelių kiekis, tai dar  nereiškia, kad liga progresuoja. Ligos progresavimą turi patvirtinti ir kiti minėti tyrimai.

 

Kokių tyrimų rezultatus moterys galėtų turėti su savimi eidamos pas onkologą?

Dažniausiai ateidamos į konsultaciją pas onkologą moterys turi bendrus tyrimus: kraujo ir šlapimo, kraujo biocheminio tyrimo rodiklius. Kartais būna atliktas krūtinės ląstos rentgenas ar pilvo organų echoskopija. Labai skatiname, kad šie minėti profilaktiniai tyrimai būtų atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Tai tikrai pagreitina mūsų darbą, sumažina vizitų pas onkologą skaičių.

Kokie klausimai labiausiai rūpi?

Džiugu, kad dauguma moterų ateina su paruoštais klausimais. Nors ir retai, bet tenka išgirsti ir tokių klausimų: „Kiek liko gyventi“ Ar liga greitai atsinaujins?“. Tačiau  dažniausiai moterys užduoda labai apsvarstytus ir apgalvotus klausimus, domisi paskirtais gydymo metodais, jų pašaliniais reiškiniais, galima vaistų sąveika su jau vartojamais vaistais nuo gretutinių ligų ir pan.

Šiandieninės ligonės orientuotos, domisi liga ir tam yra visos sąlygos: veikia krūties vėžio mokyklėlė, kurioje skaitomos paskaitos, suteikiančios visokeriopą pagalbą, vyksta edukaciniai užsiėmimai, veikia psichologo konsultacijų kabinetas.

Kaip dažnai moteris turėtų tikrintis dėl kiaušidžių vėžio?

Sergančioms krūties vėžiu didėja ir kiaušidžių vėžio rizika, nes tai yra susiję organai –  endokrininės liaukos. Todėl visada, kai yra nustatomas krūties vėžys, moteris tikrinama ir dėl kiaušidžių patologijų – ginekologas atlieka echoskopiją, kurios metu įvertinama jų būklę.

Kiaušidžių stebėjimo grafikas toks: pirmus metus  – kas  3 mėn., antrus-penktus metus – kas 6 mėn., po penkerių metų  – kas metus.

 

Ar yra moterų, sergančių krūties vėžiu, kurioms kiaušidžių vėžio rizika didesnė?

Kiaušidžių vėžio rizika didesnė toms moterims, kurių šeimoje yra sirgusių krūties/kiaušidžių vėžiu pirmos eilės giminaičių, t.y. mama, teta, senelė. Visos krūties vėžiu sergančios moterys tikslu ištirti dėl paveldimo vėžio siunčiamos genetiko konsultacijai.

Ar moters stebėjimas po krūties vėžio gydymo skiriasi atsižvelgiant į naviko tipą, išplitimą, kitus jo parametrus?

Pagrindiniai tyrimai atliekami visoms moterims nepaisant naviko parametrų. Jeigu diagnozuojama II-III stadijos liga, ir moteris skundžiasi kaulų skausmais, papildomai tiriami ir kaulai – aiškinamasi, ar juose yra metastazių. Visi tyrimai, kurie skiriami moteriai tiek po pirminės diagnozės, tiek po gydymo, atliekami tam, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra tolimojo ligos išplitimo.

 

Ar hormonų terapija didina konsultacijų skaičių, reikalauja papildomų tyrimų?

Hormonų terapija skiriama, kai nustatomas hormonams jautrus navikas. Gydymo trukmė – 5-10 metų, atsižvelgiant į krūties vėžio tipą ir stadiją. Skiriant hormonų terapijos gydymą tyrimai atliekami kaip ir skiriant chemoterapinį gydymą: tikrinama skydliaukė, ar nėra sutrikusi jos funkcija ir ar nereikia skirti papildomo gydymo.

 

Kokius svarbiausius dalykus turėtų žinoti moteris po krūties vėžio gydymo?

Pagrindinis dalykas – nepamiršti tikrintis. Kita svarbi žinia,  kad šiandien onkologinė liga – nėra nuosprendis. Šiandieninės ištyrimo galimybės, savalaikė diagnostika, chemoterapinių vaistų pasirinkimas, operacinės galimybės leidžia pasiekti labai gerų rezultatų ir moteris ilgus metus kokybiškai gyvena.

 

 

Jolita Indriuškevičienė

gydytoja onkologė-chemoterapeutė,

Klaipėdos universitetinė ligoninė

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva

2019-06-11T13:17:07+00:00