Kiaušidžių vėžys – liga, apie kurią stokojama informacijos

Daugiausia informacijos žmonės gauna apie tas onkologines ligas, kurioms skirtos ankstyvos diagnostikos programos. Mūsų šalyje tai yra krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos piktybinės ligos. Kiaušidžių vėžys lieka nuošaly. Moterys stokoja žinių apie šią klastingą ligą, neįvertina jos pavojaus, pavėluotos diagnostikos dėl simptomų nebuvimo.

Ką svarbaus reikėtų žinoti ir kokiais atvejais nedelsiant kreiptis pas gydytoją?

 

Koks yra sergamumas kiaušidžių vėžiu mūsų šalyje?

Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 200 tūkst. naujų kiaušidžių vėžio atvejų, Lietuvoje – apie 400. Kitaip sakant, kiekvieną dieną mažiausiai viena moteris išgirsta šią diagnozę. Mūsų šalyje tai septinta pagal dažnį moterų onkologinė liga ir antra pagal dažnį piktybinė ginekologinė liga. Kiaušidžių vėžys yra dažniausia moterų mirtingumo nuo onkoginekologinių ligų priežastis.

Ligos simptomai pradžioje neryškūs ir nespecifiniai, dažnai panašūs į kitų ligų, ypač virškinamojo trakto, simptomus. Diagnostiką sunkina ir tai, kad nėra sukurta patikros / atrankos programų, todėl anksti nustatyti ligą yra sunku. Deja, net apie 70 proc. pacienčių diagnozės metu nustatoma jau progresavusi III–IV ligos stadija.

Ar sergama vienodai? Kokios yra kiaušidžių vėžio rūšys?

Didžiausią kiaušidžių vėžio dalį sudaro epitelinis kiaušidžių vėžys (maždaug 90 proc. atvejų). Šis vėžys prasideda vienoje iš ląstelių, dengiančių išorinį kiaušidžių paviršių. Epitelinės kilmės kiaušidžių vėžys dažniausiai pasireiškia moterims po menopauzės, paprastai vyresnėms nei 50 metų. Jaunos moterys šia liga serga rečiau.

Kiaušidžių vėžys taip pat gali susiformuoti iš pirminių germinacinių ląstelių (ląstelių, gaminančių kiaušinėlius), tada jis vadinamas kiaušidžių germinacinių ląstelių vėžiu. Ši vėžio rūšis sudaro iki 10 procentų kiaušidžių vėžio atvejų. Šia vėžio forma dažniau serga jaunesnės moterys.

Dar viena kiaušidžių vėžio rūšis – kiaušidžių stromos vėžys, kuris išsivysto iš jungiamojo audinio ląstelių (iš ląstelių, kurios užpildo kiaušides ir gamina hormonus). Tai reta vėžio rūšis.

Pagal ląstelių morfologinį tipą kiekviena vėžio rūšis skirstoma į įvairius porūšius. Kiekvieno kiaušidžių vėžio rūšies gydymo būdai ir pasveikimo prognozė labai skiriasi.

 

Kokius simptomus pastebėjusi, moteris nedelsdama turėtų skubėti pas gydytoją?

Žinoma, kad onkologinę ligą anksti nustatyti sunku, nes, kol ji neprogresuoja, nepasireiškia ir jokie simptomai. Kokie tuomet galimi požymiai turėtų priversti moterį sunerimti?

Vienas iš ankstyvos diagnostikos būdų – profilaktika. Kiekviena moteris sveikatos patikrą turėtų atlikti reguliariai. Tuomet yra didesnė tikimybė ligą atrasti anksčiau.

Simptomai ar jų kompleksas, kada reiktų sunerimti yra šie:

  • nereguliarios mėnesinės ar kraujavimas iš makšties pasibaigus menopauzei,
  • skausmas apatinėje pilvo dalies ar nugaros srityje,
  • padažnėjęs šlapinimasis,
  • vidurių užkietėjimas,
  • pasunkėjęs tuštinimasis,
  • skausmingi lytiniai santykiai,
  • pilvo pūtimas, jo apimties padidėjimas,
  • greitas sotumo jausmas arba apetito praradimas,
  • svorio kritimas,

Moters amžius neturi įtakos simptomų pasireiškimui: tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus moteris gali varginti panašūs požymiai.

Kaip diagnozuojamas kiaušidžių vėžys?

Pirmiausia atliekama ginekologinė apžiūra. Jei liga įtariama, paskiriami papildomi tyrimai: kraujo tyrimas kiaušidžių vėžio žymeniui Ca 125 nustatyti, ultragarsinis tyrimas, kai kuriais atvejais – magnetinio rezonanso tyrimas ar kompiuterinė tomografija.

 

Ar tai, kad moteris sirgo krūties vėžiu, reiškia, kad ji anksčiau ar vėliau būtinai susirgs ir kiaušidžių vėžiu?

Riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina šie veiksniai: šeimos istorija – rizika susirgti didesnė, jei moters mama arba sesuo sirgo kiaušidžių, krūties arba gimdos vėžiu. Kiaušidžių vėžio riziką didina kai kurie genų pokyčiai. Pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, kurios gali būti nustatomos vienai iš 500 moterų. Nustatyta, kad BRCA1 geno mutacija padidina kiaušidžių vėžio išsivystymo riziką 40–60 proc., o BRCA2 geno mutacija– 18–30 proc. Kiaušidžių vėžio rizika didėja metams bėgant – didžiausia rizika susirgti yra moterims, vyresnėms kaip 50 m., po menopauzės. Didesnė rizika susirgti yra ir negimdžiusioms, nevartojusioms kontraceptikų, toms, kurioms menstruacijos prasidėjo anksčiau, o menopauzė – vėliau. Riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina nutukimas, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, anksčiau diagnozuotos kai kurios ginekologinės ligos, tokios kaip kiaušidžių cistos, endometriozė.

 

Kokios yra šiuolaikinės gydymo galimybės ir pasveikimo tikimybė?

Kiekvienos rūšies kiaušidžių vėžio gydymo būdai ir pasveikimo prognozė labai skiriasi, priklauso nuo vėžio tipo, piktybiškumo laipsnio, diagnozės metu nustatytos ligos stadijos (naviko dydžio, išplitimo organizme), pacientės sveikatos būklės. Geriausių gydymo rezultatų pasiekiama gydant ankstyvąsias vėžio stadijas, todėl yra labai svarbus savalaikis pacienčių kreipimasis ir ankstyvos diagnostikos testų sukūrimas. Šiuolaikiniai kiaušidžių vėžio gydymo būdai yra operacija ir sisteminis medikamentinis vėžio gydymas (chemoterapija, taikinių terapija, kai kuriais atvejais – hormonų terapija). Perspektyvi šiuo metu tiriamoji sritis – vėžio imunoterapija.

 

Lina Daukantienė

Dienos stacionaro vyresnioji ordinatorė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Nacionalinis vėžio institutas

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva

2020-03-02T10:54:47+00:00