Kokioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu didesnė?

Krūties vėžys pirmauja tarp moterų onkologinių ligų. Kodėl iš dviejų panašaus amžiaus, sudėjimo ir sveikatos būklės moterų viena susirgs krūties vėžiu, o kita – ne?

Kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja onkologe-chemoterapeute Terese Pipiriene Želviene.

 

Moterų rizikos grupės

Krūties vėžio rizikos veiksniai skirstomi į tuos, kuriuos galime pakeisti (koreguojamus), ir kurių negalime (nekoreguojamus).

Nekoreguojamieji krūties vėžio rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti, tai:

  • Vyresnis amžius. Daugiausia susergama peržengus 50 metų amžiaus ribą, t.y. po menopauzės.
  • Jau patirtas vienos krūties vėžys, spindulinis krūtinės ląstos ir krūties gydymas praeityje.
  • Šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai (jei artimiausios giminaitės – motina, sesuo – sirgo krūties vėžiu, rizika didesnė).
  • Kai kurios nepiktybinės krūties ligos (pvz., atipinė hiperplazija).
  • Ilgalaikis estrogenų poveikis organizmui: mėnesinės prasidėjo anksti ir/ar menopauzė prasidėjo vėlai.

Koreguojami rizikos veiksniai, kuriuos galime kažkiek paveikti ar keisti:

  • rūkymas;
  • negimdymas;
  • nežindymas;
  • geriamieji kontraceptikai;
  • nutukimas, daug riebalų turinti dieta;
  • mažas fizinis aktyvumas;
  • alkoholio vartojimas;
  • pakeičiamoji estrogenų terapija, jei vartojimo trukmė viršija 10 metų;
  • sukelti abortai.

Aplinkos rizikos veiksniai:

  • organiniai chloro junginiai;
  • elektromagnetiniai laukai;
  • pesticidai, kiti chemikalai.

Dauguma gydytojų nemano, kad krūties traumos gali sukelti vėžį. Dėl sumušimo gali susidaryti randiniai audiniai, kurie dažnai palaikomi vėžiu, arba uždegimas gali išryškinti jau esantį krūtyje darinį. Be to, dažnai navikai aptinkami dėl to, kad krūtis po traumos tiesiog nuodugniau apžiūrima ir stebima.

 

Patarimai rizikos grupių moterims dėl jų sveikatos stebėsenos, medicininių tyrimų

Moterys po menopauzės

Nepamiršti savityros. Po menopauzės moterys krūtis turėtų tikrinti kas mėnesį bet kurią mėnesio dieną.

Kitas svarbus krūties vėžio tyrimas yra krūtų mamografija. Mamografija – svarbiausias vaizdinis diagnostikos metodas. Tai krūtų tyrimas rentgeno spinduliais. Šis tyrimas leidžia pastebėti pokyčius krūtyse ir net kelių milimetrų dydžio mazgelius, kuriuos apčiuopti būtų įmanoma tik po 1,5–2 metų. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti 85–90 proc. navikų. Pirmąjį mamografijos tyrimą rekomenduojama atlikti, kai moteriai sukanka 40 metų. 50–69 m. amžiaus moterys patenka į atrankinę mamografijos programą, pagal kurią tyrimas kas dvejus metus yra atliekamas nemokamai. Tai moterys turėtų žinoti ir, jeigu šeimos gydytojas nepasiūlo, pačios pasidomėti, kaip jį galima atlikti.

Jaunos (iki 40-ies metų), ypač negimdžiusios, krūtimi nemaitinusios moterys

Vėlgi pirmoje vietoje yra pačių moterų krūtų savityra. Krūtis moteris turi tikrintis kas mėnesį, pirmą savaitę po mėnesinių. Nes, artėjant menstruacijoms, hormonų pakitimai paverčia krūtų audinį jautresniu ar labiau gumbuotu nei įprasta. Ne kiekvienas gumbelis yra vėžinis (4 iš 5 gumbelių yra gerybiniai), tačiau kiekvieną kartą, aptikus ką nors įtartina, būtina apsilankyti pas gydytoją.

Mamografijos tyrimą jaunesnėms moterims dėl krūtyse vyraujančio liaukinio audinio atlikti paprastai netikslinga, nes jis nebus informatyvus. Šioms moterims rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą.

Persirgusios vienos krūties vėžiu, patyrusios spindulinį krūtinės ląstos ir krūties gydymą

Taip pat pirmoje vietoje yra pačių moterų budrumas – savityra. Be to, tokios moterys yra nuolat stebimos ir pas gydytoją lankosi dažniau. Pirmuosius metus po sudėtinio gydymo kontrolė atliekama kas 3 mėn., antrus penktus metus po gydymo – kas 6 mėn., po 5 metų – vieną kartą per metus. Atsižvelgiant į būklę, joms gali būti dažniau atliekami ultragarso, mamografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai. Magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastine medžiaga – jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją diagnozuojant invazinius krūties vėžius. Šis tyrimas atliekamas tada, kai kiti tyrimai nepadeda, norint nustatyti išplitimą, jei yra silikoniniai implantai, didelė susirgimo ar recidyvo rizika (bet vėžys nenustatytas kitais tyrimais), esant dideliems randams krūtyje.

Moterys, kurių mama ar sesuo sirgo krūties vėžiu

Jei krūties vėžiu sirgo mama ar sesuo, tokiai moteriai rizika susirgti krūties vėžiu padidėja 2 kartus, o jeigu sirgo du giminaičiai, – 5 kartus. Šioms moterims rekomenduojama būti itin atidžioms – nepamiršti savityros, reguliariai lankytis pas gydytojus, kurie, atsižvelgdami į amžių, rekomenduos ultragarso ar mamografijos arba kitus tyrimus. Apie 10 proc. krūties vėžio yra paveldimas. Tokį vėžį galima nustatyti atlikus genetinius tyrimus (ieškoti pakitimų BRCA1 ir BRCA2 genuose).

Moterys, kurioms mėnesinės prasidėjo anksti ar/ir baigėsi vėlai

Nepatingėti ir kas mėnesį atlikti krūtų savityrą, apčiuopus darinį, nedelsti ir kreiptis į medikus. Sulaukus 50-ties būtinai dalyvauti ankstyvo krūties vėžio prevencijos programoje.

Gyvensenos patarimai, padėsiantys išvengti krūties vėžio:

  • Stenkitės nenutukti. Nutukimas ypač padidina krūties vėžio riziką po menopauzės, kai krūties vėžys atsiranda dažniausiai.
  • Sveikai maitinkitės, valgykite daug daržovių ir vaisių, venkite gėrimų su saldikliais, riebių produktų ir rafinuotų angliavandenių. Valgykite liesus baltymus, pvz., žuvį ar vištienos krūtinėlę. Valgykite neskaldytų grūdų angliavandenius, vietoje gyvulinių riebalų vartokite augalinį aliejų.
  • Būkite fiziškai aktyvi. Tyrimai parodė, kad, padidinus fizinį aktyvumą net ir vyresniame amžiuje, krūties vėžio rizika sumažėja nuo 10 iki 30 proc. Kad pasiektumėte norimą rezultatą, reikėtų 5 dienas per savaitę vaikščioti vidutiniškai po 30 min. per dieną.
  • Saikingai vartokite arba visai atsisakykite alkoholio.
  • Nerūkykite.
  • Venkite išgyvenimų, ilgalaikių stresų, kurių metu sutrinka hormonų pusiausvyra.

O kas, jei diagnozavo… Kaip gydoma liga?

Krūties vėžio gydymo taktika parenkama individualiai, įvertinus daugelį veiksnių: krūties vėžio stadiją ir diferenciacijos laipsnį; moters amžių; atsižvelgus į tai, ar moteriai prasidėjusi menopauzė, įvertinus naviko dydį; ar vėžys turi hormonų, tokių kaip estrogenų ir progesterono receptoriai bei HER 2 receptoriai.

Šiandien krūties vėžys gali būti gydomas 5 būdais. Tai operacija, chemoterapija, radioterapija, hormonų terapija ir biologinis gydymas.

Po operacijos atliekamas visos pašalintosios krūties dalies ar visos krūties ir pašalintų limfmazgių iš pažasties srities ištyrimas mikroskopu. Nustatoma piktybinio naviko forma, jo diferenciacijos laipsnis. Atliekami estrogenų ir HER 2 receptorių tyrimai. Visa tai atlikus, patikslinama krūties vėžio stadija, galima ligos eigos prognozė. Daugumai pacienčių po operacijos rekomenduojama chemoterapija, hormonų terapija ar biologinė terapija, kad kuo labiau sumažėtų ligos atsinaujinimo galimybė. Tai vadinama adjuvantiniu gydymu.

Kada skiriama hormonų terapija?

Hormonai turi įtakos naviko atsiradimui ir augimui. Todėl hormonų (estrogenų, progesteronų) gamybos slopinimas, vartojant specialių hormoninių preparatų, ir yra vienas iš kovos su krūties vėžiu būdų. Šio gydymo esmė – sumažinti hormonų kiekį ar jų poveikį moters organizme.

Jei krūties vėžys yra jautrus hormonams, hormonų terapija dažniausiai skiriama po to, kai atlikta operacija, radioterapija ir chemoterapija. Gydymo tikslas – apsaugoti pacientę nuo ligos atsinaujinimo. Hormonų terapija gali būti skiriama ir iš karto po operacijos, jei kiti gydymo metodai nerekomenduojami. Kartais tai gali būti ir vienintelis gydymo būdas – kai navikas vėlyvos stadijos, išplitęs ir kai joks kitas gydymas neįmanomas. Kaip kompleksinio gydymo dalis hormonų terapija gali būti skiriama gydant ir ankstyvąjį, ir metastazavusį krūties vėžį.

Kas labai svarbu gydant bet kokią onkologinę ligą

Vienas svarbių sėkmingo gydymo veiksnių – aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su gydančiu gydytoju. Specialistai pataria: dėl kylančių baimių, gydymo ir jo šalutinių poveikių reikia kreiptis ne į kaimynus ar likimo draugus, o į gydytojus. Pasitikėjimas gydančiu gydytoju, susidomėjimas liga turėtų padėti moterims nusiraminti, lengviau įveikti gydymą ir su juo susijusias nepageidaujamas reakcijas. Reikia žinoti, kad visi gydymo nepageidaujami poveikiai yra gerai valdomi ir dažniausiai laikini, t.y. pasireiškia tik gydymo metu, o, jam pasibaigus, praeina.

Parengė www.karjerairsveikata.lt

2017-06-08T11:45:21+00:00