Krūties vėžio diagnostika: ką turėtų padaryti kiekviena moteris?

Šiandien krūties vėžys daugiausia diagnozuojamas pradinėse ( 1-2 stadijose). Tačiau kasmet gydytojams tenka gydyti ir progresavusią ligą, ir net labai užleistus atvejus. Kokia yra šiuolaikinė krūties vėžio diagnostika? Ką turėtų žinoti ir padaryti kiekviena moteris?

 

Kaip pasireiškia krūties vėžys?

Dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas, kai pati moteris užčiuopia darinį, atliekant mamografiją ar ultragarsinį tyrimą. Tačiau yra ir kitų simptomų, kurių kiekviena moteris neturėtų ignoruoti. Tai:

  • Naujai atsiradęs sukietėjimas ar guzelis krūtyje ar pažastyje.
  • Lokalus krūties audinio sustorėjimas ar patinimas.
  • Lokalus krūties odos jautrumas ar įdubimas.
  • Lokalus apelsino žievelės vaizdas krūties odoje.
  • Paraudęs ar pleiskanojančios odos plotas krūties srityje.
  • Spenelio įtraukimas arba skausmas spenelio srityje.
  • Išskyros, kitokios nei pienas, iš spenelio.
  • Asimetriškas krūties formos ar dydžio pokytis.
  • Skausmo pojūtis krūtyje.

Tai tipiniai krūties vėžio požymiai. Tačiau gali pasireikšti ir netipiniai, nespecifiniai, reti, tačiau taip pat apie galimą krūties vėžį pranešantys simptomai. Tai:

  • Naujai atsiradusi spenelių asimetrija, spenelio „pavirtimas“.
  • Lokalus karštesnis krūties odos plotas.
  • Bėrimai krūties odoje.
  • Krūties niežulys.

 

Kaip laiku pastebėti – ar tyrimai gali būti netikslūs?

Šiandien nėra nei vieno 100 proc. jautrumą ir specifiškumą turinčio tyrimo. Skaitmeninės mamografijos tyrimas krūties vėžio profilaktinei patikrai visame pasaulyje naudojamas virš 30 metų. Tyrimo jautrumas 97 proc. Tai reiškia, kad 97 iš 100 moterų tyrimas esant patologijai parodo pakitimus. Mamografijos specifiškumas – 64,5 proc. Tai reiškia tyrimo gebą atskirti gerybinius ir piktybinius pakitimus. Todėl radus bet kokius pakitimus mamogramose, moteris yra siunčiama atlikti detalesnių tyrimų. Tyrimo jautrumas didžiausias vyresnio amžiaus moterims, kai krūtyje vyrauja riebalinis audinys. Jaunesnėms moterims, kai daug liaukinio audinio, tyrimas ne toks jautrus.

 

Ar yra amžiaus nulemti krūtų pokyčiai, kurie nėra krūties vėžio požymiai?

Pagrindiniai krūties vėžio simptomai yra darinys, išskyros iš spenelio, odos pokytis virš naviko, skausmas, ir jie gali varginti įvairaus amžiaus moteris. Krūties skausmingumas gali būti nulemtas menstruacinio ciklo, vartojamų kontraceptinių tablečių ar pakaitinės hormono terapijos. Pabrinkusios, skausmingos krūtys paprastai būna prieš menstruacijas. Neciklinis krūties skausmingumas gali būti dėl traumos, infekcijos. Ypač retai dėl onkologinio susirgimo.

Čiuopiamas guzelis krūtyje taip pat ne visada reiškia piktybinius pakitimus. Dažnai tai būna cistos ar fibroadenomos. Ir vieni, ir kiti pakitimai dažiausiai aptinkami premenopauzinio amžiaus moterims. Fibroadenomos gali būti daugiažidininės, abipus krūtyse, jos gali būti skausmingos. Cistos aptinkamos kone vienai iš trijų moterų, praeina savaime. Didelės cistos gali būti punktuojamos.

Išskyros iš spenelio, esant gerybiniams pokyčiams, paprastai stebimos abipus, ir išsiskiria tik paspaudus spenelį. Jos būna pieno spalvos arba gelsvos. Skaidrios ar su kraujo priemaiša išskyros vertinamos kaip patologinės. Pieno pavidalo ar gelsvos išskyros iš spenelio gali būti stebimos nėštumo antroje pusėje, kai krūtis ruošiasi pieno gamybai. Taip pat tokių išskyrų atsiradimas gali būti nulemtas hormonų disbalanso ar vartojamų vaistų. Tačiau visais atvejais, reikėtų pasirodyti gydytojui.

 

Ką daryti, jei moterys bijo susirgti ir jas kankina kancerofobija?

Kancerofobija, kaip ir bet kokia kitokia fobija, yra sutrikimas, kuris pasireiškia baime, trikdančia kasdieninę veiklą. Paprastai žmonės, kečiantys nuo šito sutrikimo, dažnai lankosi pas įvairius specialistus, darosi daugybę, dažnai visai nereikalingų tyrimų, tačiau norimo nusiraminimo taip ir nepasiekia.

Jei šeimoje yra sirgusių onkologine liga, visų pirma, reikia įvertinti paveldėjimo galimybę. Įprasta, kad dėl paveldimų genų mutacijų onkogenetikas konsultuoja jau sergantį giminaitį. Jei jam nustatomos paveldimosios genų mutacijos, tada pagal protokolą, rekomenduojamas sveikų primos eilės giminaičių ištyrimas. Žinoma, jei moteris pageidauja, ji visada gali konsultuotis pas gydytoją onkogenetiką. Tačiau jei kamuoja fobija, specialistai nerimo nenumalšins. Tokiais atvejais galbūt reikėtų gydytojo psichiatro konsultacijos.

 

Koks gydymas laukia?

Krūties vėžio gydymas priklauso nuo naviko stadijos, histologinio tipo ir rizikos. Pacientei gali būti pasiūlyta priešopercinė (neoadjuvantinė) ar pooperacinė (adjuvantinė) chemoterapija su ar be biologinės terapijos. Taip pat prieš ar po operacijos gali būti skiriama hormonų terapija. Tinkamiausias gydymo būdas parenkamas gydytojų komandos konsiliumo spendimu.

Hormonų apykaitą veikiantys preparatai (populiariai sakant hormonų terapija) yra skiriami esant estrogenų ir progestinų receptorių raiškai. Hormonų terapija skiriama tam, kad būtų nuslopinta priežastis, dėl kurios išsivystė liga. Po sėkmingo gydymo tyrimai nerodo piktybinių ląstelių buvimo, tačiau, esant estrogenų, progesterono ar HER2 receptorių raiškai, ligos priežastis vis dar gludi moters organizme. Šią priežastį ir bandoma įveikti hormoniniais ar biologiniais vaistais. Jeigu šio gydymo neskiriama, laikui bėgant estrogenai vėl gali suaktyvinti ląsteles krūtyje, o tai gali nulemti naujo naviko formavimąsi.

Medikamentai, kurie skiriami, gydymo intensyvumas ir trukmė priklauso nuo naviko tipo, išplitimo ir pacientės rizikos veiksnių ligai atsinaujinti.

 

Ką turėtų žinoti ir padaryti moteris, kad nesusirgtų arba anksti pastebėtų ligą?

Krūties vėžį sukelia daugelio veiksnių visuma. Svarbi moters savityra, profilaktinės mamogramos pagal programą moterims nuo 50 metų. Kai yra BRCA ½ geno mutacija, tada sudaromas visai kitoks stebėjimo ir profilaktikos planas, apie kurį pacientę informuoja gydytojas genetikas.

Aušra Bankauskaitė,

Klaipėdos universitetinė ligoninė, Onkologijos chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus vedėja

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva

2020-01-14T11:17:24+00:00