Krūties vėžio gydymas hormonais

Krūties vėžio gydymas ir toliau sparčiai tobulėja – atsiranda vis naujų medikamentų ir pažangesnių diagnostikos metodų. Kaip einant laikui kito gydymas hormonų terapija ir kokiems pacientams jis gali būti skiriamas?

 

Hormonų įtaka vėžiui

Krūties vėžys – dažniausias moterims diagnozuojamas piktybinis navikas, ir neretai daug metų besitęsianti liga. Dalis šių moterų, esant lėtai ligos eigai, gydomos net keliolika metų. Chemoterapija ir hormonų terapija – pagrindiniai šios ligos gydymo būdai. Kodėl krūties vėžys gydomas hormonais? Todėl, jog estrogenai turi įtakos ir vėžio atsiradimui, ir jau atsiradusio piktybinio naviko augimui. Tokiu atveju suprantama, kad estrogenų gamybos slopinimas, vartojant hormoninių preparatų, yra vienas iš kovos su krūties vėžiu būdų. Taigi gydymo esmė – sumažinti hormonų kiekį ar jų poveikį moters organizme.

Šiandien žinoma ne viena grupė veiksmingų hormoninių preparatų – liuteininį hormoną atpalaiduojančio hormono (LHAH) agonistai, antiestrogenai, aromatazės inhibitoriai, progestinai, estrogenų receptorių antagonistai.

 

Gydymas hormonais tinka ne visoms

Bet kokia liga susirgęs žmogus nori žinoti, kad jis gauna viską, kas jam priklauso, o ypač tai svarbu sergant tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys. Tad sergančiosios krūties vėžiu turėtų žinoti, kad šios ligos gydymas individualus ir kad kaimynei paskirti vaistai nebūtinai tiks ir joms.

Pvz., hormonų terapija niekada nebus paskirta, jei navike nebus rasta hormonų (estrogenų, progesteronų) receptorių (ER ir PR). Jei navikai turi vienos rūšies receptorių (ER arba PR), atsakas į gydymą hormonais bus atitinkamai 30 proc. ir 40 proc. Jei randama abiejų rūšių receptorių (ER ir PR), atsakas siekia 70 proc. Jei nenustatoma nei vienos rūšies receptorių (diagnozėje bus parašyta  ER(-) PR(-) ), efektas gydant hormonais būtų  labai mažas (<5 proc.), todėl toks gydymas nebus paskirtas.

Gydymo hormonais metodika moterims iki menopauzės ir po menopauzės, taip pat išplitusio ar ankstyvosios stadijos krūties vėžio yra skirtinga.

Profilaktinis 5 metų gydymas. Po radikalios operacijos, moterims, kurių navikuose nustatoma ER ir PR receptorių, adjuvantinis (papildomas) gydymas hormonais skiriamas tik 5 metus. Kadangi didžioji dalis moterų, sergančių ankstyvąja ligos stadija pasveiksta, šis gydymas turi būti pakankamai saugus, turėti kuo mažiau vėlyvųjų šalutinių poveikių. Gerdamos vieną tabletę per dieną, moterys jaučiasi gerai. Kai kurias gali varginti karščio bangos, skaudėti sąnarius. Vartojančios antiestrogeninio poveikio vaistų (tamoksifeno) moterys baiminasi dėl gimdos kūno gleivinės išvešėjimo, trombozių. Kartą per metus jos turėtų nueiti pas ginekologą, kuris įvertintų gimdos gleivinės (endometriumo) būklę (storį). Vietoj tamoksifeno vartojant aromatazės inhibitorių neretai vargina sąnarių skausmai, galimas kaulų tankio mažėjimas (reikalinga densitometrija).

Išplitusios ligos gydymas. Dominuoja paliatyvusis gydymas. Krūties vėžiui išplitus į kitus organus ar esant IV ligos stadijai, pasveikimo nesitikima, bet gyvenimą galima pailginti net dešimtmečiais. Neretai, jei liga nėra agresyvi, ir vien gydant hormonais pasiekiama ilgalaikė ligos regresija ar stabilizacija. Yra moterų, kurios vien tabletėmis gydosi daugiau kaip 10 metų, ir ligą joms pavyksta stabilizuoti. Kadangi gydymas hormonais nėra toksiškas, moters gyvenimo kokybė ilgą laiką išlieka gera.

Hormonų terapija: vakar, šiandien, rytoj

Daugelį moterų domina klausimas, kodėl tai pačiai ligai gydyti vartojami skirtingi hormoniniai vaistai? Kaip su laiku kito gydymas hormonais?

Pagrindinis (90 proc.) endogeninių estrogenų šaltinis moterims iki menopauzės yra kiaušidės. Jau prieš 100 metų pastebėta, kad pašalinus kiaušides krūties vėžiu sergančiai moteriai, sumažėja ir naviko augimas. Kiaušidžių veikla slopinama jas išoperuojant, švitinant. Šiandien estrogenų sintezę kiaušidėse galima blokuoti dar ir medikamentais (medikamentinė kastracija).

Tiek iki menopauzės, tiek po menopauzės jau esančių kraujyje estrogenų poveikį naviko ląstelėms slopina antiestrogenai. Beje, šiuolaikinė krūties vėžio hormonų terapija kaip tik ir prasidėjo 1970 m. sukūrus pirmą antiestrogeną (tamoksifeną). 1977 m. JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) patvirtino šį vaistą krūties vėžiui gydyti. Tačiau tamoksifeno vartojimą apriboja varginantys karščio pylimai, tromboembolinės komplikacijos, padidėjusi endometriumo vėžio išsivystymo tikimybė.

Naujos kartos selektyvus antiestrogenas yra estrogenų receptorių antagonistas ir neturi tamoksifenui būdingo agonistinio poveikio. Jis 2002 m. pradžioje JAV FDA patvirtintas hormonams jautriam metastazavusiam krūties vėžiui gydyti moterims po menopauzės, jei liga progresuoja po įprastinės antiestrogenų terapijos.

Po menopauzės, kiaušidės atrofuojasi, tačiau neintensyvi estrogenų gamyba dar vyksta kituose periferiniuose audiniuose – antinksčiuose, riebaliniame audinyje, raumenyse, krūties liaukoje. Tad kiti hormonai – aromatazės inhibitoriai – kaip tik ir skirti moterims po menopauzės, nes jie blokuoja fermentus, kurie dalyvauja estrogenų gamyboje iš androgenų (vyriškųjų hormonų, kuriuos gamina moters antinksčiai). Apie 1970-uosius sukurtas pirmos kartos aromatazės inhibitorius (AI) – aminogliutetemidas. Nuo 1995 m. vartojami trečios kartos selektyvieji nesteroidiniai aromatazės inhibitoriai ( Anastrazolum ir Letrozolum). Kitas naujesnis steroidinis geriamasis preparatas – aromatazės inhibitorius ekzemestanas.  Kadangi šie preparatai selektyviai veikia vieną galutinę estrogenų gamybos grandį, neblokuoja kitų antinksčių hormonų gamybos, tad turi ir gerokai mažiau nepageidaujamų poveikių. Aromatazės inhibitoriai gali būti skiriami ilgą laiką, be to, nustatyta, kad jie yra kiek veiksmingesni nei iki šiol vartotas tamoksifenas. Geriamieji aromatazės inhibitoriai patogūs vartoti (kartą per dieną), tačiau jie gali būti skiriami tik moterims po menopauzės.

Taigi optimali gydymo hormonais seka nėra iki galo aiški. Ją pagal ligos eigą, menstruacinę funkciją, tuo metu galiojančius gydymo standartus nustato gydantis onkologas.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė

Publikaciją remia „AstraZeneca Lietuva“

2017-06-08T15:18:55+00:00