Krūties vėžys ir gydymas hormonais: kam, kada ir koks gydymas tinka?

Pastarųjų metų mokslo ir medicinos pasiekimai teikia vilties: šiandien krūties vėžys – jau ne mirties nuosprendis, o sunki lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi visavertį gyvenimą. Vienas svarbių sėkmingo gydymo momentų – aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su gydančiu gydytoju. Specialistai pataria: dėl kylančių baimių, gydymo ir jo šalutinių poveikių reikia kreiptis ne į kaimynus ar likimo draugus, o į gydytojus. Krūties vėžys gydomas įvairiais būdais, hormonų terapija yra vienas iš jų. Kam ir kada ji gali būti paskirta?

Kodėl krūties vėžys gydomas hormonų terapija?

Gydymas hormonų terapija atsirado dėl to, kad buvo nustatyta, jog hormonai turi įtakos naviko atsiradimui ir augimui. Todėl hormonų (estrogenų, progesteronų) gamybos slopinimas, vartojant specialių hormoninių preparatų, ir yra vienas iš kovos su krūties vėžiu būdų. Šio gydymo esmė – sumažinti hormonų kiekį ar jų poveikį moters organizme.

Pasak gydytojos onkologės-chemoterapeutės Lauros Steponavičienės, norint skirti hormonų terapiją reikia nustatyti, ar navikas jautrus hormonams, t.y. ar krūties vėžio ląstelių paviršiuje yra moteriškųjų hormonų estrogenų (ER) ir progesterono (PR) receptorių. Šį tyrimą atlieka gydytojai patologai panaudodami krūties naviko biopsinę medžiagą. Navikai, kuriuose yra ER ar PR receptorių, vadinami navikais su teigiamais receptoriais, o receptorių kiekis vertinamas procentais. Nustatyta, kad 70 proc. krūties navikų turi teigiamus ER+, iki 60 proc. – teigiamus PR+. Tačiau kai kurių pacienčių krūties vėžio ląstelėse estrogenų ar progesterono receptorių nėra (ER-, PR-). Tai nuo hormonų nepriklausomi navikai, jie vystosi ir auga jų nestimuliuojami. Šioms pacientėms hormonų terapijos veiksmingumas bus menkas, todėl šis gydymas nebus paskirtas.

Kada skiriama hormonų terapija?

Jei krūties vėžys yra jautrus hormonams, hormonų terapija dažniausiai skiriama po to, kai atlikta operacija, radioterapija ir chemoterapija. Gydymo tikslas – apsaugoti pacientę nuo ligos atsinaujinimo. Hormonų terapija gali būti skiriama ir iš karto po operacijos, jei kiti gydymo metodai nerekomenduojami. Kartais tai gali būti ir vienintelis gydymo būdas – kai navikas vėlyvos stadijos, išplitęs ir joks kitas gydymas neįmanomas. Kaip kompleksinio gydymo dalis hormonų terapija gali būti skiriama gydant ir ankstyvąjį, ir metastazavusį krūties vėžį.

Preparatų parinkimas individualus kiekvienai pacientei

Šiandien žinoma įvairų hormonų terapijos preparatų, kurie skiriasi savo veikimo mechanizmu. Tai liuteininį hormoną atpalaiduojančio hormono (LHAH) agonistai, antiestrogenai, aromatazės inhibitoriai, progestinai. Gydymo hormonais metodika bus skirtinga moterims iki menopauzės ir po menopauzės, taip pat atsižvelgiama į tai, ar krūties vėžys išplitęs, ar ankstyvosios stadijos. Moterys turėtų žinoti, kad vienai tinkamas gydymas gali būti visiškai neveiksmingas kitai.

Taigi kokios grupės vaisto skirti, ar jis bus derinamas su kitos grupės preparatu, kiek ilgai reikės jo vartoti, sprendžia gydytojas, įvertinęs:

  • moters amžių (ar moteris yra iki ar pomenopauzinio amžiaus),
  • ligos stadiją ir navikinių ląstelių diferenciacijos laipsnį,
  • koks gydymas buvo paskirtas iki tol,
  • ar navikas yra HER2 teigiamas, nes tuomet galima skirti biologinę terapiją,
  • ar pacientė serga kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis.

Gydymas iki menopauzės

Moterims iki menopauzės (yra mėnesinės), kurioms diagnozuotas hormonams jautrus krūties vėžys, hormonų poveikį vėžio ląstelėms galima nutraukti dviem pagrindiniais būdais. „Pirma, skiriant kiaušidžių funkciją slopinantį gydymą (abliaciją), kuriuo siekiama, kad kiaušidės nustotų gaminti vėžio augimą skatinančius lytinius hormonus. Tai pasiekiama atlikus operaciją ir pašalinus kiaušides arba skiriant vaistų, slopinančių kiaušidžių veiklą. Kiaušidžių funkciją slopinant medikamentais, gali būti skiriama LHRH agonistų. Šie vaistai užblokuoja liuteinizuojamojo hormono gamybą hipofizėje, ir taip kiaušidės neskatinamos gaminti estrogenų. Antras būdas – skirti ER ir PR receptorius blokuojantį gydymą, t.y. antiestrogenų. Kartais, jeigu moteris priklauso didelei rizikos grupei, LHRH gali būti skiriama kartu su antiestrogenais.

Kitoks gydymas po menopauzės

Pomenopauzinio amžiaus moterims skiriama hormonų terapija – tai gydymas estrogenų receptorių blokatoriais, aromatazės inhibitoriais arba šių vaistų deriniais.

Kai moteriai yra menopauzė, kiaušidės jau nebegamina moteriškųjų hormonų estrogenų, tačiau nedidelis jų kiekis vis dėlto gaminamas kitu būdu. „Moters organizme yra ir vyriškų hormonų androgenų, kuriuos gamina antinksčiai. Veikiant fermentui aromatazei, androgenai virsta estrogenais. Ši reakcija vyksta riebaliniame audinyje, raumenyse, kepenyse, smegenyse, krūties audinyje – pasigamina estrogenų, kurie gali jungtis su ER ir skatinti naviką augti. Aromatazės inhibitorių veikimo mechanizmas toks: slopindami fermentą aromatazę, jie nuslopina ir androgenų virtimą estrogenais, todėl estrogenų kiekis kraujyje mažėja. Taigi, nors navikų estrogenų receptoriai ir teigiami, vartojant aromatazės inhibitorių nebelieka estrogenų, kurie galėtų jungtis su receptoriais ir skatinti vėžio augimą“, – aiškina onkologė.

Moterų baimes išsklaidys gydytojai: tereikia kalbėti

Anot gydytojos onkologės L.Steponavičienės, nemažai moterų vis dar gąsdina žodis hormonas, jos bijo hormonų terapijos dėl galimų nepageidaujamų poveikių, pvz., svorio padidėjimo, kt. „Tačiau hormonų terapija neturi nieko bendra su tikraisiais hormonais, pvz., gliukokortikoidais. Taip tiesiog vadinamas gydymo būdas, nes jis veikia vėžiui vystytis ir augti įtakos turinčius hormonus estrogeną ir progesteroną.“

Kiekvienas vaistas turi šalutinių poveikių. Ne išimtis ir gydymas hormonų terapija. Skirtingi preparatai gali sukelti skirtingus nepageidaujamus poveikius, tačiau gydytojas parenka tokį gydymą, kurio nauda yra visuomet didesnė už galimą šalutinį poveikį.

„Pacientės, sergančios krūties vėžiu, nuolat stebimos, jos turėtų nebijoti ir pasakoti viską, ką jaučia, kokius nepageidaujamus poveikius patiria. Vėžys – tai liga, kuri neišsivysto per vieną dieną, o reguliarūs vizitai pas ginekologą leidžia anksti pamatyti pirmuosius galimus gimdos pakitimus, kuriems atsiradus, gydymas nutraukiamas, skiriamas kitas. Reikia nebijoti kalbėti ir išsakyti visas abejones ar kitas su gydymu susijusias baimes“, – ragina medikė. Moterys, vartojančios antiestrogenų klasės vaistų, patiria klimakteriniam periodui būdingus simptomus: karščio pylimą, prakaitavimą, didėja trombozių rizika.

L.Steponavičienė rekomenduoja kiekvienai moteriai išsamiai pasikalbėti su gydančiu onkologu apie galimą tamoksifeno vartojimo riziką ir naudą. Ypač atsargios turėtų būti moterys:

  • kurios dėl kitų svarbių medicininių priežasčių vartoja antikoaguliantų (vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą),
  • kurios yra sirgusios kojų venų tromboflebitu ar patyrusios plaučių arterijų tromboembolinių komplikacijų,
  • kurioms yra ar buvo gimdos polipų ar kokių nors kitų gimdos ligų,
  • kurios yra nėščios ar gali pastoti gydymo metu.

Vartojant aromatazės inhibitorių taip pat gali pasireikšti pykinimas, karščio pylimas, prakaitavimas, neretai vargina sąnarių skausmai, galimas kaulų tankio mažėjimas. „Ilgą laiką vartojant aromatazės inhibitorių gali retėti kaulų audinys, padidėti kaulų lūžių pavojus. Apie tai ypač svarbu pasikalbėti su gydytoju – jis rekomenduos kaulų lūžių profilaktikos priemones. Nemažai tyrimų atskleidė tokioms pacientėms papildomai vartojamo vitamino D ir kalcio naudą“, – pažymi gydytoja. Be to, anot jos, šie vaistai ir nebus paskirti moteriai, kuriai nustatyta osteoporozė. Prieš jų skiriant visuomet tiriamas kaulų tankis. O jei nėra kitos išeities ir moteriai indikuotinas tik gydymas aromatazės inhibitoriais, pacientė kartu bus gydoma ir nuo osteoporozės.

Gydymo sėkmė – nebijoti užduoti klausimų

Vizitas pas onkologą moterims kelia jaudulį, dėl to jos neretai užmiršta paklausti joms rūpimų dalykų. Gydytoja L.Steponavičienė pataria einant pas gydytoją užsirašyti, ką norėtųsi paklausti ar pasakyti. Ji pataria pacientėms paskaityti ir VU Onkologijos instituto Vėžio informacijos centro parengtą knygelę apie hormonų terapiją, kurioje aprašyti visi preparatai ir jų šalutiniai poveikiai. Tuomet moterys turės daugiau žinių, dėl ko joms galbūt kils ir daugiau konkretesnių klausimų.

„Tik glaudus ryšys su gydytoju užtikrina, kad bus parinktas tinkamas preparatas ir jis bus vartojamas tinkamą laiką“, – įsitikinusi onkologė L.Steponavičienė.

 

Publikaciją parengė www.karjerairsveikata.lt

2017-06-08T12:01:32+00:00