Manau, kad tai papraščiausias spuogelis. Uždėkite dezinfekuojančio tepalo at tvarstuką  ir pastebėkite iki savaitės. Jei nemažės kreipkitės pas savo šeimos gydytoją.

Vėžys gali išsivystyti bet kuriame organe. Pirmiausia -gyvenimo būdas (negerti , nerūkyti, judėti, žiūrėti ką valgai ir geri).Po to nėra markerių, kurie iš kraujo nustatytų ligą, todėl reikia reguliariai (šeimos gyd tą žino) kartoti plaučių ro, pilvo echoskopiją, ginekologo k. Atlieka krūtų savikontrolė 1 k / mėn, nuo 30 metų galima krūtų UG, vyresnėms dėl kažkokių simptomų ar pagal programą- mamograma. Virš 50 metų slapto kraujavimo testas, žarnyno tyrimai. Visi privalomi vadinami skriningo testai - tai sveikiems be nusiskundimų (nes daomi pasiekus tam tikrą amžių, kai padidiėjo tokių ligų rizika). Jei kažką jaučia ir jaunas žmogus, tie tyrimai daromi pagal kliniką. Pats geriausias būdas savęs klausyti- jei savijauta keičiasi, iš karto ieškoti bėdos. Aišku, tai neturi būti perdėtai liguista. Genetiniai tyrimai galimi, jei yra šeimoje daug vėžio simptomų (pirmiausia tiriamas sergantysis, jei jam bus rasta mutacija, tada verta tirti palikuonis). Mano pasiūlymas- rašykite, kada kas tirta ir matysite ko trūksta.

Nereikia baimintis, bet esant randams krūtyje sunkiau atlikti savikontrolę. Jums reiktų savikontrolės 1 k / mėn .(1 sav po mėnesinių) ir ultragarso . Po tyrimo gydytojas pasakys kaip dažnai tikrintis. Gal užteks kas keli metai, gal reiks ir kas 0,5 metų. Mastitu daug sirgusių, bet tai ne garantuota vėžio priežastis. Tikrintis kaip ir visoms.

Nors ir kiek jums metų, galutinę išvadą galima daryti tik po tyrimų. Jei esate jauna (ir vėžio tikimybė mažesnė) gal užteks kai kuriose privačiose įstaigose atliekamo ultragarso. Jei vyresnė, reikia daryti mamogramą (apie tai paklauskite savo šeimos gydytojo). Noras pasitikrinti tikrai sveikintinas.

Jokių operacijų, kol neištirta krūties liauka. Reiktų pasitikrinti bent ultragarsu krūtis, ir po to pasikonsultuoti su rimtais ginekologais dėl ciklo sutrikimų. Didelėse ligonnėse yra ginekologų, kurie specializuojasi endokrinologiniuose klausimuose.

Gaila, kad neparašėte metų. Jei jums virš 40 metų, rizika vėžio didesnė, ir gal nereikėtų laukti kelių mėnesių. Pasakykit problemą šeimos gyd, tikrai duos siuntimą greičiau.

Vyrai turi krūties užuomazgas ir galimai jos formuojasi. Pastebėk, nesiūlau nieko daryti.

Esant 26  metų, jei čiuopiasi darinukas reiktų atlikti UG (kad žinot aiškių dydį). Panašiau į fibroadenomą . Operuojamas tik tos fibroadnomos, kurios pradeda greitai augti. Dauguma jų sumažėja, išnyksta, bet ....gali atsirasti kitoje vietoje.

Jei nebuvo žodžių "piktybinio pobūdžio kalcinatai" viskas gerai. Tik kitą kartą  reikia mamogramas daryti toje pačioje vietoje ar turėti senas. Daugėjant kalcinatų, gali prireikti ir papildomų tyrimų.

Procesai krūtyse labai susiję su kiaušidžių būkle. Jei yra neaiškūs kraujavimai, sutrikęs mėnesnių ciklas, pradėčiau nuo ginekologo k.

Tas faktas, kad kraujo tyrimai norma ar kad giminėje nėra sirgusių čia nepagelbės. Gal tas guzelis jau ne vienus metus ten yra. Reikia atlikti krūtų ir pažasties srities ultragarsinį tyrimą. Paguodžia tai, kad skauda ir tą ranką, gal ten dėl kažkokio uždegiminio proceso tiesiog sureagavęs limfmazgis (nervais nepatikėsiu). Per savaitę tikrai niekas neatsitiks, tik bus dar aiškiau. Jei uždegimas , limfmazgis sumažės. Jei nesikeis, į visus klausimus atsakys konsultantas. Vėžio formavimasis užtrunka, todėl per savaitę skirtumo nepamatysite. Stenkitės save apraminti.

Dėl nėštumo nieko negaliu pasakyti, tam yra testai. Dvidešimtmetei vėžys yra ypač retas. Reikia pastebėti kelias savaites, gal yra ryšys su mėnesinių ciklu. Viskas , kas užėjo, bet praėjo savaime - ne onkologija.

Jei vaikas labai liesas galima apčiuopti net ir normalius limfmazgius. Pastebėkite kelias savaites tą limfmazgį. Jei jis nesikeičia, nieko tokio. Jei guzelis keičiasi, didėja kas savaitę, atsiranda pp simptomai, kaip karščiavimas, silpnumas, prakaitavimas ir pan kreipkitės pas savo šeimos gydytoją. Tokio amžiaus vaikams greičiau pagalvočiau apie limfmazgių piktybines ligas, bet tikrai ne apie krūties vėžį.

Dėl sutrikusių mėnesinių reiktų kreiptis pas ginekologą. Skyščio vienkartinis pasirodymas nieko bendro su vėžiu neturi. Pastebėkite save 1-2  mėn. Jei išskyros nedings, reiktų nueiti pas krūtų specialistą. Balta skyščio spalva negasdina, bet žalsva kartais būdinga pūlingam uždegimui. Galima paprašyti, kad šeimos gydytojas nukreiptų krūtų ultragarsui.

Dėl vėžio abejoju, bet reikia ramiai planine tvarka atlikti krūtų UG dėl galimos latakų patologijos .

Pieningas skystis gali bėgti net kelis metus po gimdymo. Išskyros dažnai būna iš abiejų spenelių. Per daug nerimauti nereiktų. Jei paskauda vieną krūtį, gal joje susidaro pieno sąstovis. Reiktų save pastebėti, kad prisidėjus infekcijai ir atsiradus uždegimo (mastito) reiškiniams, greičiau kreiptis pas gydytojus. Tyrimas ultragarsu tikrai nepakenktų, bet skubos nėra.

Krūtų ultragarsinio tyrimo aprašymas gana informatyvus, bet už vėžį duomenų nepakanka. Konsultanto vietoje palikčiau pastebėti dar 3-4 mėnesiams. Jei dydžiai nedidės (o fibroadenomos gali savaime sumažėti, išnykti) kontrolė kas 0,5 - 1  metus. Jei dydžiai keisis, reikės daryti ir mamogramą, gal magnetinį rezonansą. Mamograma 43 metų galima, bet dar daug liaukinio audinio, nuotrauka bus tamsi, todėl be ultragarso vien ja pasitikėti nereikėtų. Šiame amžiuje būdingesnės cistos (jų nebijokite), fibroadenomos reikia pasekti. Jei dariniai didėtų, būtina atlikti biopsijas. Prie vėžio skausmingumas būna tik 7-10 proc.Jūsų atvejų greičiausiai sukelia persitvarkantis riebalinis ir liaukinis audinys.

Nelabai supratau, kam 22 metų merginai buvo reikalinga mamograma. Dėl tokiame amžiuje tankaus krūties audinio ją vertinčiau kaip visai neinformatyvią . Ten nieko ir nebuvo galima matyti, nes mamograma tikslinga ne ankščiau 40-50 metų. Teisingai atliekamos savikontrolės metodiką galima rasti internete. Pagal požymius jums būtų tikslinga tik ultragarsinis tyrimas (jis nekenksmingas). Jei jokio sukietėjimo ten nebus rasta, pakitimai funkciniai.

Dėl vėžio labai abejočiau, nes per naktį vėžys neatsiranda. Siūlyčiau kurį laiką atidžiau save pastebėti (bus lengviau paaiškinti gydytojui požymius). per tą laiką užsiregistruolite pas gydytoją krūtų tyrimams. Kuo esat vyresnė (nenurodote savo amžiaus)  , tuo didesnė vėžio rizika. bet kokius sveikatos pasikeitimus reikia patikslinti objektyviais radiologiniais tyrimais.

Turime tokio amžiaus pacienčių, bet ir be vėžio krūties liaukoje būna ligų. Vienas patarimas- patarti žmonai pasitikrinti pas krūtų specialistą. Gydytojo konsultacija reikalinga, kai keičiasi krūtų forma, atsiranda pakitimai odoje, atsiranda išskyrų. Ne visada tai reiškia vėžį, bet yra ir gydytinų gėrybinių krūties būklių (pvz. uždegimų). Vėžio diagnozė patvirtinama po radiologinių , histologinių tyrimų. Jei nustatomas vėžys ir jau yra pakitimai odoje- tai ne mažiau III stadija. Manau , reikia pradėti ne nuo speliojimų, o nuo tyrimų. Džiugiuosi, kad vyrai rūpinasi savo žmonų ir savo vaikų motinų sveikata.

Jei keičiasi krūties forma ir dydis, būtini papildomi radiologiniai tyrimai. Jūsų amžiuje reikia daryti ultragarsą. Pagal aprašymą, labaiu už uždegiminius procesus. Ultragarsas atskiria kur kieta , kur skysta. manau, reikia nueiti pas krūtų specialistą, jis skirs u priešuždegiminį gydymą, po to vėl reikia nueiti pasirodyti, ar viskas išnyko. Jei dar liko kietų vietų, jos sektinos.

Be gydytojo neapsieisite. Greičiausiai pieno sąstovyje prisidėjo infekcija. Gal užteks antibiotikų, gal reikės ir chirurgo įsikišimo.

Kadangi esate ne Lietuvoje ir pagalba neprieinama, stebėkite savo savijautą. Galite pabandyti išgerti priešuždegiminių vaistų. Jei palengvės, tikrai sulauksite gegužės pabaigos.  Jei vargins, bet žymiau neblogės, iš bėdos galimas dar toks moterų taikomas "bobučių" receptas - kopūsto lapas su medumi. Karštų spiritinių kompresų nedėčiau . Jei blogės, prasidės karščiavimas , reikės gydytojo pagalbos ir ankščiau. Dėl amžiaus virš 30 metų turime įvertinti ir vėžio tikimybę, tik kadangi vėžio formavimasis ne vienų metų procesas, tos kelios savaitės iki parvykimo nedaug ką pakeis. Iki galo išsiaiškinti būtina.

Jei gydytojai žiūrėdami į jus negali tiksliai be tyrimų pasakyti, man iš kelių sakinių bus sunku teisingai įvertinti situaciją. Yra priimta, kad atlikus apžiūrą, radiologinius tyrimus (ultragarsą ar kt) ir atlikus biopsiją, jau galima pasakyti tikslią diagnozę. Nežinau , kokio tyrimo reikia ilgai laukti? Histologija ateina per 10  dienų. Jei radiologiniam tyrimui ilga eilė, galite nueiti prie to kabineto ir pabandyti pasiprašyti, kad jus priimtų, nes jums negerėja ir labai nerimaujate. Visur dirba žmonės ir, tikiuosi, jus ištirs greičiau.

Esu onkologė ir galiu kalbėti apie priešvėžines ir vėžines ligas, bet ,dėja, negaliu tinkamai konsultuoti maitinimo klausimais. Didesnėse ligonininėse tikrai yra tuo užsiimančių specialistų. Patarčiau kreiptis ten, kur gimdėte.

Su guzeliu krūtyje tikrai nesusijęs. Skausmas epigastriume gali būti dėl skrandžio, kasos ar kitų virškinimo sutrikimų. Apgalvokite tokius klausimus- ar skausmas pradžia ,intensyvumas priklauso- susijęs su maistu (pvz, užeina ar praeina užvalgius). Gal dar yra ir tuštinimosi sutrikimai? Jei yra ryšys su maitinimusi, reikia kreiptis į gydytoją . Gal tai tik paūmėjusi skrandžio opa ar gastritas. Į skrandžio vėžį tokia ūmi pradžia nepanaši.

Kadangi jusu abi krutys operuotos, situacija yra sudetingesne. Nezinant JOKIU duomenu apie konkrecia klinikine situacija, nekonsultuosiu. Prie atsakant , reikia zinote abieju susirgimu stadijas, buvusi gydyma. Ar tikrai atlikti ir kokie abieju likusiu kruties audiniu tyrimai. Reiktu kreiptis pas savo onkologa. Nenoriu suklaidinti

Jei mazeja, reiskia, ne vezys. Tuo labaiu, kad atlikta biopsija. Kita vertus, einate ne jaunyn. Siulau, ramiai ateityje atrasti laiko ir issioperuoti. priminsiu, kad tikra fibroadenoma neturi rizikos suvezeti, tik kartais mazos fibroadenomos imituota piktybini navika (kol jis mazas). Kuo moteris vyresne, tuo fibroadenomos rizika mazeja, o didieja vezio rizika.

Siūlyčiau 1-2  savaites palaukti. Gal net palaukti  ir pažiūrėti , kaip bus po mėnesinių. Gal tai tiesiog krūtų paburkimo prieš mėnesinės išdava. Krūtų tyrimus (gydytojo k, echoskopiją) reiktų daryti jau po mėnesinių. Nepamirškite, kad virš 80 proc susirgusių krūties vėžiu neturėjo šeimoje sirgusių. Su genetika susiję atvejai sudaro mažą dalį.  Aš visada siūlau pasitikrinti ir paskui jau ramiau. Turiu jūsų amžiaus kelias pacientes, tai kategoriškai teigti  , kad neverta tikrintis, negalėčiau, bet iš jūsų pasakojimo vėžio įtarimo nematau.

Deja, pats ne medikas negali įvertinti visų simptomų. Nemačius , negaliu ir aš visko įvertinti. Geriau, kad nueitumėt pas gydytoją. Apie vėžį tokiame amžiuje negalvočiau, bet pūlingas uždegimas gali būti.

Aciu labai uz gerus atsiliepimus.

Ši jūsų krūties naviko forma linkusi pažeisti abi krūtis ir ši rizika išlieka visą gyvenimą (dėja). Manau galima teigti, kad po 5 metų buvęs navikas jau išgydytas, bet ir po 5  metų būsite stebima (gal ne kas 3 mėnesiai). Esant HER2 dažniausiai recidyvai gana greiti. Jei iki šiol nepasirodė , jau ramiau. Sunerimti reiktų jei pamatytumėt BIRADS 4ar 5 (taip radiologai nurodo vėžio įtarimą). LCIS tikrai nematysime mamogramose ar MR, bet kasmet kartojant mamogramas randami labai maži navikai. LCIS gydymas - arba sekimas arba profilaktinės mastektomijos su vienmomentine protezavimu. Lietuvoje chirurgai linkę stebėti. Jei būtų žinoma genetiko išvada , ar  jūs turite BRCA mutaciją, būtų lengviau apsispręsti. Pagal histologinį atsakymą spėju, kad operuota Vilniuje, ten yra genetikai, kurie tiria BRCA. Su siuntimu , ta konsultacija bus nemokama.Tada ir paciento stebėjimas truputį kitoks. Dėl MR negaliu pasakyti, nes esant klimakse gali būti pakankamai informatyvios mamogramos, bet tas tyrimas tikrai įmanomas kasdieniniame mūsų gyvenime (tą reiktų aptarti su gydančiu gydytoju). Patarimas- nepamirškite  šiuos klausimus aptarti su  savo gydytoju ir tikrai reiktų pratęsti tyrimus ateityje.

Vėžys dažniausiai neskausmingas ir jo dydis tik didėja. Jei darinys skausmingas , " svyruoja" su mėnesinėmis, daugiau už nepiktybinius. Galite ramiai laukti susitiko su mamologu. Tikras atsakymas bus tik jo konsultacijos, kai bus atlikta apklausa, apžiūra, įvertinti radiologinių tyrimų duomenys. nepamirškite nueiti ir pas ginekologą.

Tai tikrai ne vėžys, o greičiausia kraujo išsiliejimas po sumušimo. Per kelias savaites kaip ir paprasta " mėlynė"  turėtų praeiti. nei masažuoti, nei kompresų nereikia. Jei atsirastų didesnis skausmingumas, paraudimas, reikėtų nueiti pas vietos chirurgą, nes didesnės kraujo sankaupos kartais prisidėjus infekcijai supūliuoja. Be to pacientai , sergantys diabetu, gali turėti mažesnį atsparumą infekcijoms.

Pienas krūtyse gali gamintis kelis metus. Jei bėga pūliai , blogai. Dėl pieno sąstovio atsirado uždegimas. Būtina kuo skubesnė gydytojo konsultacija. Jei netoli krūtų chirurgai, eikite pas juos, jei važiuoti toli, pirmiausia nueikite pas vietos chirurgą.gal pakaks antibiotikų, gal reikės ir nedidelės operacijos.

Fibroadenomos stebimos ne mažiau 3-4 mėnesius. Dažnai jos pačios sumažėja ar net dingsta (bet kitose vietose gali atsirasti naujos). Neskubėčiau operuotis. Tokiame amžiuje (negimdžius,nemaitinus) operuojami tik greitai didėjantys ar įtartini dariniai. Kaip 'jauna" močiutė, vaikelių atsiradimui tik pritarčiau. Patarimas- nėštumo metu glostydama pilvą, nepamirškite ir krūtų būklės, būtina savikontrolė, nekenkia krūtų ultragarsas. Jet darinukai stabilūs ar mažėjantys, nurimkite

Bus pati atsakote įklausimą. jei abi skauda iš karto, tai ne vėžys, o funkciniai, dažnai su kiaušidžių eikla susiję funkciniai sutrikimai. Reiktų elgtis ta: - nueiti pas ginekolgą, -atlikti krūtų ultragarsą (galima ir pagal gyv vietą)- jei nieko neras,  kokius 3 - 4  mėnesius pavartoti nakvišos preparatų. Manau turėtų palengvėti . Jei būklė nesikeis, tada kreptis pas krūtų specialistą.

Kraujo tyrimas tikrai neparodys jokių ankstyvų problemų krūtyse. Jūsų amžiuje liaukas reikia tikrinti  ultragarsu. Jei yra skausmingumas, daugiau duomenų, kad tai funkciniai  (su kiaušidžių funkcija susiję ) dalykai. Manau, nerimauti neverta. Ramiai laukite vizito pas gydytoją

Pagal nurodytą diagnozę, navikas pirmos stadijos, vidutinio agresyvumo, hormonams jautrus. Tai gana palankus varinatas. Raidė R1 parodo, kad operacinis pjūvis yra arčiau nei norėtųsi, todėl ,matomai ir yra siūloma papildoma operacija. Gali būti ir taip, kad pašalinus audinius ten vėžio neras, bet atsargumas gėdos nedaro.  Dėl operacinės technikos tikrai , nematant žmogaus , nieko negali pasakyti. Jei moteris labai liesa (nėra jokio pilvelio), nėra kaip iš pilvo sienos paimti audinių krūties suformavimui. Tokius dalykus sprendžia chirurgas. Jums svarbiausia žinia, kad ligos atsinaujinimo rande ateityje nebus .

Jei mėnesinių dar nėra, krūtys dar taip pat formuojasi. Reiktų pastebėti tą darinuką 1-2  savaitės. Gal tai tik paprastas pūlinukas, kuris suformuos viršūnėlę,  pratrūks ir užgis be pėdsakų. Bet jei problema didėtų, reiktų tiesiog pasirodyti savo šeimos gydytojui. Apie kažkokias baisias ligas negalvočiau. Ateityje, jei mėnesinės užtruktų, reikės nueiti pas ginekolgą, nes kiaušidžių ir krūtų būklės labai susietos.

Jei mėnesinių dar nėra, krūtys dar taip pat formuojasi. Reiktų pastebėti tą darinuką 1-2  savaitės. Gal tai tik paprastas pūlinukas, kuris suformuos viršūnėlę,  pratrūks ir užgis be pėdsakų. Bet jei problema didėtų, reiktų tiesiog pasirodyti savo šeimos gydytojui. Apie kažkokias baisias ligas negalvočiau. Ateityje, jei mėnesinės užtruktų, reikės nueiti pas ginekolgą, nes kiaušidžių ir krūtų būklės labai susietos.

Medicinoje viskas įmanoma (niekada nesakome niekada). Bet kada tai retos situacijos, visada reikia pagalvoti apie kažką dažnesnio. Galvočiau , kad tai uždegimas. Kadangi jis gali greitai komplikuotis net iki pūlinio , siūlyčiau nelaukti. Nežinau kokiame mieste gyvenate, bet reiktų su turimu siuntimu nueiti į onkologinį. Pasakyti, kad jums skubu, visada paliekame keli talonai skubiems atvejams. Fibroadenomai tikrai tokie požymiai nebūdingi. Teorinė vėžio tikimybė 19 metų merginai labai maža.

Ir aš negalvočiau apie blogą krūties ligą. Siūlyčiau pirmiausia nueiti pas ginekologą. jei nebus jokių sutrikimų, po to galima atlikti krūtų ultragarsą. Jei ir tada nieko nėra, galima kelis mėnesius pagerti nakvišos preparatų. Manau, tokie simptomai yra laikini.

Manau, kad nėra nieko tokio, dėl ko reiktų nerimauti. Jei  tyrimas atliktas dabar, pakartotinai pasitikrinkite echoskopu po 0,5  ar 1 metų. Be to pasiskaitykite, kaip reikia teisingai atlikti krūtų savikontrolę. P.s krūtų specialistai dar vadinami "mamologais".

Tokiame amžiuje tikimybė susirgti krūties vėžiu maža. Simptomų išsakoma daug , bet jei yra  ir išvaizdos pasikeitimai, todėl reikia planine tvarka nueiti (ne nubėgti) pas gydytoją.  Dėl "riebalinių krūtų" abejočiau, gal turite viršsvorio, todėl jos didesnės, bet  jei pabandytume atlikti mamogramą, dėl ten esančio tankaus liaukinio audinio  jos bus neinformatyvios. Jūsų tyrimus reiktų pradėti nuo ultragarsinio tyrimo.

Vienpusis, neseniai atsiradęs su uždegimo požymiais darinukas tikrai tirtinas. Mes onkologai padarytume ultragarsinį tyrimą ir išskyrų iš spenelio citologinį tyrimą. Pagal aprašymą (ir įvertinus amžių) daugiau duomenų, kad uždegimas. Gali ir praeiti, bet negydomas gali ir labiau komplikuotis .

Jei  echoskopuotojas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje  sako, kad tai cista (t.y. viduje skysta) ko gero galime tikėti, kad tai tikrai cista.  Cistos nelaikomos priešvėžine krūties būkle. 4  cm cista jau turėtų čiuoptis, gali veržti, skaudėti. Jei būtų galimybė ją nupunktuoti (paprastu švirkštu ištraukti iš jos  skystį)- iš karto neliktų problemos, nes likęs maišas sulips.. Jei to nėra galimybės padaryti, kas mėnesį apsičiuopkite. Jei pradės kelti problemas, teks eiti pas gydytojus. Mamograma tokiame amžiuje gali būti neinformatyvi, bet ultragarsas nekenksmingas ir reikalingas.Pradėkite tyrimus  nuo ultragarso. Jei tyrimuose atsiranda neaiškumų, ir tokiame amžiuje darome mamogramas, magnetinį branduolių rezonansą.

Požymiai nėra gąsdinantys, bet ultragarsas praverstų. Po maitinimo net kelis metus iš abiejų krūtų gali būti išskyros. Jei išskyros vienpusės, tamsios, reikalingi tyrimai. Spenelio srityje esantį guzelį pastebėkite, jei prakiurs, išbėgs ir užgis -viskas gerai. Jei vis didės ar negis, eikite pas krūtų specialistą. Ar krūtys visada buvo nevienodo dydžio? Jei tik dabar viena didėja, tikrai reikės tyrimų. Krūties ligos yra gana specifiška sritis. Pasirodyti galite ir šeimos gydytojui, ginekologui, bet daugiausia patirties turi onkologai ir krūtų chirurgai.

Nenurodėte amžiaus. Jei esate labai jauna nemaitinusi, aš su fibroadenomų pjaustymais neskubėčiau. Reiktų pasekti bent 3  mėnesius. Fibroadenoma nėra ikivėžinė liga, ji pati gali išnykti ir be pjovimo, išpjovus vienur, gali atsirasti kitur. Bet jei esate vyresnė, link 40 metų ar daugiau- pjaučiau, nes fibroadenoma gali simuliuoti vėžį .Visi kieti mazgeliai sektini. Ir viskas , kas įtartinai didėja, tirtina.

Kokios apimties operacija ir kiek ji truks, reikia klausti chirurgo. Pašalinimas  gal ir nedaug užtruks, bet kartais daro papildomas tyrimo ar gražinimo procedūras (tiria sarginį limfmazgį, atstato formą, mažina kitą krūtį....). Nuo operacijos apimties ir gijimo priklauso ir buvimas ligoninėje. Manau, daugiau savaitės nereikės. Pabandykite paskambinti chirurgui, jei norite pasiplanuoti savo laiką.

Kokios apimties operacija ir kiek ji truks, reikia klausti chirurgo. Pašalinimas  gal ir nedaug užtruks, bet kartais daro papildomas tyrimo ar gražinimo procedūras (tiria sarginį limfmazgį, atstato formą, mažina kitą krūtį....). Nuo operacijos apimties ir gijimo priklauso ir buvimas ligoninėje. Manau, daugiau savaitės nereikės. Pabandykite paskambinti chirurgui, jei norite pasiplanuoti savo laiką.

22 metų moteris krūties vėžiu sirgti, bet ypač retai. Be to vėžys pradžioje  dažniausiai neskausmingas. Tokiame amžiuje liauka būna kietoka, tanki, todėl vien apčiuopa , jei jau yra kokie simptomai, nepasitikėčiau. Toms moterims, merginoms, kurios kažką jaučia krūtyse, siūlyčiau kreiptis į gydytoją, kad atliktų tyrimus (,mamogramą ir/arba ultragarsą). jei toje vietoje nieko nebus, galima galvoti, kad taihormoninių svyravimų sukelti nusiskundimai. Taip neakivaizdžiai (nematant žmogaus)  užduodant klausimą "pasakykite, kas mano krūtyse' , tikėtis teisingo komentaro negalima.

Kuo moteris vyresnė , tuo ta tikimybė didesnė. Niekad nesivadovaukite nuostatomis- " aš jauna ir negaliu sirgti vėžiu ", " "mano šeimoje niekas nesirgo vėžiu , tai ir aš nesirgsiu". Taip galima skaudžiai suklysti. Jei jau tokie klausimai kyla, einate tikrintis.

Tik nesijaudinkite, nes cista net nėra ikivėžinė liga. Polinkis formuoti cistas-  normali  30-50  metų moters krūtų būklė. Vos ne 4 cm cista jau gali veržti, skaudėti, tokias mes irgi punktuojama . Po procedūros , jei skystis ne raudonas, nebūtina net jo tirti. Tik tokiu atveju, jei cista nupunktuojama ir toje vietoje kelių mėnesių laikotarpyje vėl susirenka cista, jau nepunktuojama, bet siunčiama chirurgui. 1 cm cistas punktuoti nereikia, jos ir taip išnyks, liaukai toliau nykstant. Darant ultragarsą norima įsitikinti, ar tai skystis(vanduo) ar kietas (pilnas) darinys. Vėžys iš vandens nesusiformuos. Jis formuojasi iš ląstelių, todėl kieti mazgeliai tiriami kitaip ir rimčiau.

Peržiūrėjau filmukus. Manau, kad žalos sveikatai nedarytų, nors dėl būsimo stebuklingo efekto suabejočiau. Tiesioginio elektrinio  poveikio čia nėra, tiesiog gerai " ištampoma oda", pagerėja kraujo ir limfos cirkuliacija. Jūsų atveju, kai ligą jau galime laikyti nugalėta, kontraindikacijų grožio procedūroms nėra. Vistik, susilaikyčiau nuo krūtų srities masažavimo, nes sirgusioms vienos krūties vėžiu, išlieka ir kitų naujų židinių formavimosi rizika (tam kasmet daromos abiejų krūtų mamogramos).  Galūnėms, žemiau bambos pilvo sričiai , manau , nepakenks.  Vidaus organai tiesioginio poveikio negaus, jei ir pagreitės kraujo cirkuliacija, tai ji gali pagreitėti net ir greitai bėgant...Nuo tos procedūros vėžinių ląstelių tikrai neatsiras, o jei jau yra likusių miegančių, jos gali prabusti ne tik nuo masažo, bet dar dėl daugybės mums nežinomų priežaščių. Profesinėje spaudoje apie tai mažia duomenų, bet radau, kad masažai taikyti , kad ir išplitusia liga sergantiems pacientams.   J Altern Complement Med. 2013 Jan 31. [Epub ahead of print]

Massage Therapy for Patients with Metastatic Cancer: A Pilot Randomized Controlled Trial.

Toth M, Marcantonio ER, Davis RB, Walton T, Kahn JR, Phillips RS.

Source

1 Harvard Medical School Center for Primary Care, Division of General Medicine and Primary Care, Beth Israel Deaconess Medical Center , Boston, MA.

Abstract

Abstract Objectives: The study objectives were to determine the feasibility and effects of providing therapeutic massage at home for patients with metastatic cancer. Design: This was a randomized controlled trial. Settings/location: Patients were enrolled at Oncology Clinics at a large urban academic medical center; massage therapy was provided in patients' homes. Subjects: Subjects were patients with metastatic cancer. Interventions: There were three interventions: massage therapy, no-touch intervention, and usual care. Outcome measures: Primary outcomes were pain, anxiety, and alertness; secondary outcomes were quality of life and sleep. Results: In this study, it was possible to provide interventions for all patients at home by professional massage therapists. The mean number of massage therapy sessions per patient was 2.8. A significant improvement was found in the quality of life of the patients who received massage therapy after 1-week follow-up, which was not observed in either the No Touch control or the Usual Care control groups, but the difference was not sustained at 1 month. There were trends toward improvement in pain and sleep of the patients after therapeutic massage but not in patients in the control groups. There were no serious adverse events related to the interventions. Conclusions: The study results showed that it is feasible to provide therapeutic massage at home for patients with advanced cancer, and to randomize patients to a no-touch intervention. Providing therapeutic massage improves the quality of life at the end of life for patients and may be associated with further beneficial effects, such as improvement in pain and sleep quality. Larger randomized controlled trials are needed to substantiate these findings. J Altern Complement Med. 2008 Mar;14(2):209-14. doi: 10.1089/acm.2007.7176.

Role of massage therapy in cancer care.

Russell NC, Sumler SS, Beinhorn CM, Frenkel MA.

Source

Integrative Medicine Program, Unit 145, The University of Texas M.D. Anderson Cancer Center, Houston, TX 77030, USA.

Abstract

The care of patients with cancer not only involves dealing with its symptoms but also with complicated information and uncertainty; isolation; and fear of disease progression, disease recurrence, and death. Patients whose treatments require them to go without human contact can find a lack of touch to be an especially distressing factor. Massage therapy is often used to address these patients' need for human contact, and findings support the positive value of massage in cancer care. Several reviews of the scientific literature have attributed numerous positive effects to massage, including improvements in the quality of patients' relaxation, sleep, and immune system responses and in the relief of their fatigue, pain, anxiety, and nausea. On the basis of these reviews, some large cancer centers in the United States have started to integrate massage therapy into conventional settings. In this paper, we recognize the importance of touch, review findings regarding massage for cancer patients, describe the massage therapy program in one of these centers, and outline future challenges and implications for the effective integration of massage therapy in large and small cancer centers.

Tokio amžiaus vyrams, pakitimai krūtyse dažniausiai laikini, nors kartais galimi kitų piktybinių ligų židiniai (plaučių, inkstų, sėklidžių vėžio metastazės, kraujo ligų židiniai).  1 cm dydžio guzelis esantis nedidelėje vyro krūties liaukoje yra gana daug, bet kai liauka maža, lengva stebėti.  Pastebėkite kelis mėnesius- gali pats prapulti, bet jei didės, nueikite pas krūtų  specialistą , reikės atlikti ultragarsą, gal paimti biopsiją. Krūtų liaukos labai reaguoja  į įvairius sutrikimus genitalijose- moterims kiaušidėse, vyrams sėklidėse ar prostatoje. Vyrams darome ir mamogramas. Esant patologijai krūtyse vyrus visada nukreipiame urologo konsultacijai (pastebėkite, ar ten tikrai nėra jokių sutrikimų). Priminsiu, kad tarp visų sergančiųjų krūties vėžiu , 1 proc sudaro pacientai vyrai (daugiausia virš 50 metų). Tokių jaunų pacientų, sergančių krūties vėžiu, neteko  neteko sutikti.

Neparašėte savo amžiaus, bet betkoks krūties sutinimas jau tirtinas (to  nebus nei dėl  širdies, nei dėl stuburo). Reikės daryti mamogramą ar ultragarsą , tą nuspręs gydytojas, įvertinus jūsų amžių. Šie tyrimai tikrai prieinami ir nesudėtingi, neverta tiek blaškytis ir pergyventi. Visoms moterims patarčiau, jei skauda, patinusi krūtis, pirmiausia reikia kreiptis pas krūtų specialistą. Po to , nieko neradus, jau galima paieškoti ir kitų skausmą krūtinės ląstoje sukeliančių priežaščių.

Dėl jauno amžiaus  vėžio tikimybė nedidelė, bet jei darinukas slyvos dydžio, jau reiktų kreiptis pas gydytoją, atlikti ultragarsą. Jis atsakys į klausimą cista ar pūlinukas, ar fibroadenoma. Tokio dydžio cista nupunktuojama, pūlinį reikia gydyti, o fibroadenomą chirurgas spręs ar stebėti ar pašalinti.

Po maitinimo net kelis metus gali būti pieningų išskyrų iš spenelių. Kadangi abipusiai, tai , manau , nieko blogo. Krūtų savikontrolės metodus reikia mokėti kiekvienai moteriai. Jei pajusite kažkokį nepranykstantį ir vis didėjantį guzelį, reikės kreiptis pas gydytojus.

Tokiame jauname amžiuje prieš mėnesines krūties liauka paburksta ir jūs galėjote čiuopti normalią liaukos skiltelę. Tai patvirtina ir tas faktas, kad po mėnesinių darinių neliko. Siūlyčiau pastebėti save 3 mėnesinių ciklus. Pasiskaitykite kaip taisyklingai atlikti krūtų savikontrolę. Jei pastebėsite, kad yra didėjančių darinių, kurie nedingsta po mėnesinių, kreipkitės į gydytojus.

Moteris gali susirgti vėžiu bet kuriame amžiuje. Jauniausios mano ligonės buvo 23-24  metų. Vienai pikta liga diagnozuota nėštumo metu. Su nėštumu susijęs krūties vėžys ( 9  mėnesiai nėštumo ir 1  metai maitinimo) labai reta patologija, bet kaip gyvenime matome, būna. Per metus turime 3-4 tokias moteris. Aš , aišku pirmiausia pagalvočiau apie uždegimą (mastitą), nes skausminga. Siūlyčiau padaryti pagal gyv vietą ultragarsą. Jei tame plote skyščio sankaupa, gal pakaks išmasažuoti pieno sankaupą. Jei tai kietas daiktas (galima ir fibroadenoma, bet galimas ir rimtesnis susirgimas) , nemasažuokite, o kreipkitės pas specialistus. Gal tai bus tik fibroadenoma, bet atmes vėžį ir nerimo neliks. Galėsite ramiai džiaugtis motinyste. Perdaug nerimauti nereiktų, bet pasitikrinti vertėtų. Tai kad atsiranda ir vėl dingsta, požymis  taip pat ne už vėžį. Visoms moterims-  viskas (ar žaizda, ar guzelis, ar nauji simptomai) kas dėl neaiškių priežaščių didėja ir nenyksta, tirtina.

Dėl jauno amžiaus, stabilaus dydžio per 0,5  metų, pirmiausiai pagalvočiau apie fibroadenomą. Neretai  tokių darinių krūtyse būna ir daugiau nei vienas. Jos dinamikoje gali atsirasti, prapulti. Dažniausiai elgiamąsi taip- sumatuojamas dydis ultragarsu (radiologas net gali pasakyti , kad pakitimai labiau būdingi fibroadenomai nei vėžiui), stebima kokius 3-4  mėnesius, vėl kartojamas krūtų ultragarsas. Jei dariniai didėja- siunčiama chirurgui. Jei nedidėja, toliau stebima. Fibroadenomos net nelaikomos ikivėžine liga. Pas gydytojus skubiai kreiptis neverta, bet kad būtų ramiau pasidarykite ultragarsą pagal savo gyvenamąją vietą. Nepamirškite apie krūtų savikontrolę (1 kartą per mėnesį atliekama krūtų apžiūra, geriau 1  sav po mėnesinių). Kaip teisingai ją atlikti , daug informacijos internete.

Be tyrimų nieko aiškaus nepasakysi,  Eikit greičiau pas onkologą. Tyrimus pradėčiau nuo ultragarso ir išskyrų iš krūties ištyrimo. Po to matysis ar reikia papildomų tyrimu. Visokie krūties formos ir odos pasikeitimai, išskyros nepaguodžia. Aprašymas būtų daugiau už blogą ligą, bet galimas ir uždegimas.

Mielos moterys. Ne kiekvienas guzelis krūtyje yra vėžys, bet kiekvienas guzelis turi būti tiriamas dėl vėžio. Jei jau pati nerimaujate, nerimą išsklaidys tik specialistas (po tyrimų). Viskas , kas atsiranda ,ir nemažėja dinamikoje turi būti pirmiausia tiriama dėl vėžio. Jei narasim vėžio, bus tiriama ar tai nėra ta ikivėžinė būklė, kuria taip pat reikia gydyti. Dvidešimtmetei nepradėčiau galvoti apie vėžį, bet pakitimus būtina įvertinti.

Nei vienai moteriai nerekomenduočiau pasitikėti vėžio markeriais, norint nustatyti ligą. Nustatyta, kad sergant krūties vėžiu, Ca 15-3 žymuo gali būti nustomas  apie 60  proc moterų (kitoms net sergant išplitusia liga,  ca15-3 bus normalus). Kiaušidžių Ca125  kiek jautresnis, bet jis būna padidintas tik sergant epiteliniais navikais, o kur kitos kiaušidžių vėžio formos, kurių metu Ca125 niekad nenustatomas. Reiktų elgtis taip: tirtis profilaktiškai visus pagrindinius organus- plaučių rentgenograma, viršutinio pilvo aukšto echoskopija, mamogramas ar krūtų UG, ginekologo k  ir pan. Jei bus rasta pikta liga ,  tai ligai būdingus vėžio markerius atlikti iki gydymo . Atminkite, kad žymenų  nustatymas ir reikšmės gali priklausyti nuo ligos, stadijos, gydymosi laikotarpio....Svarbiausia , kad tai " dinaminis " tyrimas- kas keli mėnesiai kartojami žymenis netiesiogiai rodo ligos aktyvumo didėjimą ar mažėjimą.. Pavyzdžiui, jūs jauna susirgote kiaušidžių vėžiu ir šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu, galimas įgimtas genetinis sutrikimas,  jūsų stebėjimas tikrai turi būti reguliarus ir atidus. Jums siūlyčiau pirmiausia reguliariai tirtis krūtis (geriau pas onkologą), lankytis pas ginekologą. Reiktų paklausti savo onkologo dėl nukreipimo pas genetiką. Nedaug virš normos padidintas žymuo nieko nereiškia. Jei kartojant tyrimą dinamikoje jo reikšmės tik augs, tai tampa svarbu. O svyravimus gali pravokuoti įvairūs uždegimai, todėl jei be priešvėžinio gydymo vėžio žymuo mažėja, nesijaudinkite. Vien žymens padidėjimo neužtenka ligą diagnozuoti, pradėti ar pabaigti gydymą. Jis mums pagalbinis tyrimas prie visų radiologinių tyrimų.

Manau, kad tas guzelis susijęs su buvusiais bėrimais. Galite save patyrinėti, t.y .kaip gydytojai vadina -atlikti objektyvią apžiūrą. Suimkite odoje esantį guzelį dviems pirštais, kilstelkite ir pažiūrėkite, ar jis yra tik odos paviršiuje ar sukietėjimas nueina gilyn į liauką. Jei guzelis apvalus ir pačiame odos paviršiuje , tada tai greičiausiai pūlinukas. Jei sukietėjimas lengvai pirštais nesuimamas, o kietumas nueina daugiau kaip pusę cm gilyn į liauką, problema iš liaukos. Gal tai ir pūlingas liaukos uždegimas (mastitas), bet kreiptis į gydytoją reikėtų. Dėl jauno amžiaus, vėžio rizika maža (bet įmanoma, nes turėjau 2 tokio amžiaus ligones). Kol išsiaiškinsite, patepkite tą vietą spiritu ar kitu dezinfekuojančiu skyščiu. Kompresų , nežinant priežasties, nesiūlyčiau.

Kalcinatai būna gėrybiniai ir piktybiniai. Atsakyme dažniausiai būna parašyta kokie. Jei neparašyta, gal tai aprašė mažesnę patirtį turintis radiologas, todėl pačiai reiktų atsiminti, kad ne mažiau kaip po metų vėl reikia pasitikrinti krūtis. Kalcinatų įvertinimimas labai svarbus ir tai iš tiesų tikras mokslas. Gėrybiniai gali būti po įvairių uždegimų. Piktybiniai yra piktų ligų pranašai, taip vadinama nulinė vėžio stadija. Pradžioje, kartais jie sekami, ar ne daugėja. Jei kalcinatų išsidėstymas panašėja  įpiktybinius, juos visada reikia tirti, darant stulpelines biopsijas ar tą vietą išoperuojant. Mano klausimai būtų- kur ir kas aprašė, ar gale atsakymo yra patikslinimas, koks BIRADS kriterijus, kada radiologas rekomenduoja sekančią kontrolę. Atsakymais pasitikėčiau , jei aprašyta Vilniaus, Kauno ir kitų onko centrų radiologų (šios radiologės pakankamai specializuotos ir  kvalifikuotos). Ko gero elgčiausi taip. Dar kartą pati paskaityčiau atsakymą. Jei aprašo mažesnės ligoninės gydytojai, galite pasiėmus mamogramas ir siuntimą, nuvykti konsultacijai į didesnį centrą. Priminsiu, kad 40 metų moteriai po mamogramos būtų tikslingas ir ultragarsas (jis pamatys jau esančius darinius, bet kalcinatai ultragarse yra nematomi). Todėl norint įsitikinti, ar jų nedaugėja, teks ateityje kartoti tos krūties mamogramą (papraštai radiologai parašo-po 3 mėn, po 6 mėn, po 1  metų). Jei BIRADS 1 ar 2 - viskas gerai. Jei parašyta " BIRADS 4 ar 5" kuo greičiau lėkite pas onkologą. ATVYKDAMOS KONSULTACIJOMS, VISADA PASIIMKITE VISAS TURIMAS MAMOGRAMAS. Kada pakitimus matai dinamikoje , lengviai vertinti. Kaip aš sakau, kas juda, auga- bus mūsų darbas. Kas mėnesiai metais stovi vietoje - ne mūsų onkologų reikalas

Matau dvi problemas- krūtų ir apgamo. 1 .SOS- jei miegojęs apgamas " prabunda", nelaukti ir kuo greičiau eiti pas onkologą ar dermatologą. Jei odos darinukas bus įtartinas, jį išpjaus ir ištirs. Tokių didėjančių apgamų neleiskite šalinti lazeriu kosmetikos kabinete (jis išgaruos, o kartu su juo tiksli diagnozė). Visada geriau išpjauti. Pasitikėkite  tais, kas dirba su piktybiniais odos susirgimais. Melanoma vienas pikčiausių piktybinių ligų. 2. Nemanau, kad toks apgamas (odoje esantis darinys) gali sukelti krūties skausmą. Teks apsilankyti pas krūties specialistus.

Yra duomenų, kad  skausmas ne dėl krūties- susijęs su kvėpavimu, judesiais, skauda ne tik krūtyje , bet ir pažastyje. Reiktų pagalvoti apie širdies, stuburo problemas. Už krūties sutrikimus būtų tik  tai, kad kiek susijęs su mėnesinėmis. Kadangi turime ir 36  metų pacienčių, kaip onkologė siūlyčiau kreiptis pas onkologą planiniam krūtų ištyrimui (įvertinant ir pažasties sritį), po to atlikti plaučių rentgenogramą, elektrokardiogramą, gal reiktų neurologo konsultacijos. Būklę palengvintų lengvi priešuždegiminiai vaistai. Vėžiniai pakitimai neturėtų sukelti tokių skausmų (tikrai jau turėtų būti matomi ir čiuopiami). Mes labiausiai bijome užleisti "blogas' ligas, todėl pasitikrinus krūtis  (ar nėra kokių besiformuojančių gydytinų sutrikimų krūtyse), galėsite ramiai darytis kitus profilaktinius tyrimus.

Meluočiau  , jei sakyčiau, kad tai nerimta ar nesvarbu. Pasvėrus visus duomenis galvočiau , kad fibroadenomos tikimybė maža: -fibroadenomos jaunų maždaug  iki 30-35 metų moterų liga; - cista būtų pagal amžių dažnesnė, bet ultragarsas parodė, kad tai kietas darinys; -jei chirurgas jau pasakė klinikinę stadiją, tai matyt neabejoja. - II stadija visada geriau nei III ar IV.Gerai kad rasta kuo ankščiau. Reiktų sulaukti biopsijos atsakymo, bet neaišku , kokia daryta biopsija (plona adata- atsakymas po 3 dienų ar stulpelinė -atsakymas po 10  dienų? Jei padarė tik švirkštu (plona adata), būtinai dar reikės įšauti (stulpelinės biopsijos), tik tada galima pradėti gydymą. Diagnozės eilutėje užrašyta visa informacija apie naviko tipą, variantų labai daug, reikia sulaukti galutinio atsakymo. Be šio atsakymo ir kitų pagalbinių tyrimų (plaučių, kepenų...) negali pasakyti nei tikslios stadijos , nei prognozės. Bet kuriuo atveju reikia susikaupti ir gydytis. Bet koks blaškymasisi, gydymo atidėjimas tik dar didins stadiją ir blogins ligos išgydymo galimybes. Turiu labai daug pacientų, kurie po II stadijos gydymo gyvena daug metų. II stadijos (t.y. nėra jokių duomenų, kad liga išėjo už krūties ribų) gydymo galimybės: - operacija tikrai, -kadangi guzelis virš 2 cm, 4 ar 6  chemoterapijos bus tikrai. Kadangi navikas prie krūtinkaulio, negaliu pasakyti , kiek jis judrus. Kartais chirurgai prašo dalį chemoterapijos skirti iki  operacijos (kad lengviau galėtų pašalinti). -jei bus atlikta mažesnė operacija, spindulių reikės tikrai; -ar reikės hormonų, taikinių terapijos,  atsakys būsima informacija apie naviko tipą (kokius turi receptorius). Tikiuosi, kad jūs sulauskite jums palankiausio varianto. Jei liga pasitvirtins , o reikės moralinės paramos, beveik visuose miestuose prie onko įstaigų yra moterų , sergančių krūties vėžiu, draugijos. Pasidomėkite internete. Chirurgo paprašykite knygučių apie gydymo metodus, tikrai turi lietuvių kalba. Jei kils klausimų , tikrai atsakysiu, nors iš skaitytojų atsiųstų duomenų labai sunku susidaryti pilną vaizdą.

Pirmiausia, onkologai irgi žmonės ir atėjus prie kabineto bei pasakius problemą, tikrai būsite priimta. Be to , bent pas mus, paliekami keli talonai skubiems atvejams. Aišku, kraujo pasirodymas nėra gerai (iš sveikų audinių nekraujuos), bet tai ne visada vėžys. (gal uždegimas). Laikoma, kad vėžys, kol galime rasti tyrimais, formuojasi 4-6 metus, todėl 3  savaitės gal neturėtų rimtos įtakos sveikatai, bet skubiau išsiaiškinus, miegas tikrai pagerėtų. Linkiu kreiptis greičiau, ir noriu tikėti , kad kolegų būsite priimta.

Jūsų klausime matomos dvi problemos- pamatuotas rūpestis savo sveikata ir niekuo neparemta baimė ateityje susirgti vėžiu. Neparemta dėl to, kad : -jūsų šeimoje tai tik vienas krūties vėžio atvejis  (kiti sergantys aplinkui kaip suprantu ne kraujo giminės),. Tokį ryšį įtartum, jei būtų keli krūties vėžio ar kiaušidžių vėžio atvejai artimų giminaičių tarpe  ir ypač jauname iki 40 metų amžiuje. Apie 50 metų jau yra nemažai sergančiųjų. -močiutė sena ir sveika (bet ar jai daryta mamograma). - šeimyniniu krūties vėžiu serga tik apie 5-10  proc. susirgusių (visi kiti suserga atsitiktinai, virš 80 proc teigia, kad šeimoje niekas nesirgo), -jums 30 metų, o tokiame amžiuje sergančių pavieniai atvejai. Jums net mamograma netikslinga, pakanka ultragarso. Be to "stručio" politika ( slėptis nuo problemos) čia nepadės. Aš aišku negaliu numatyti , kuo jūs susirgsite sulaukus 60-70 metų, nes ligų yra daug ir visokių, bet tik pabandykite įsivaizduoti kaip dabar palengvėtų ir gyvenimas pašviesėtų, jei nueitumėte pasitikrinti ir pasakytų, kad esate sveika. Vidinė įtampa be pasitikrinimo nepasitrauks, todėl nedelskite. Pati sakėte, kad mama uždelsė. Jei tikrai buvo galima padėti, jei būtų kas 1-2 metus dariusi mamogramas ir liga būtų rasta pradinėje stadijose. Jei pirmoje stadjoje progresuoja tik pavieniai agresyvesnės formos krūties vėžio  atvejai, tai IV stadja sergantys 5  metus išgyvena tik 10 proc.(skirtumas akivaizdus, kam laukti?). Kitas patarimas, mažiau klausykite, kas darosi aplinkui. Kiekvienas iš mūsų yra individualus ir kiekvienam savos problemos. Kodėl būtinai jums turi būti taip kaip jam ar jai? Beveik garantuoju, kad tai neįmanoma. Bus tikrai daugiau naudos, kai nedelsdama pasirūpinsite savo sveikata

Būtinai. Tik , kad būtų greičiau, eikite su siuntimu tiesiai pas onkologą (gal uždegimas, o gal ir rimta liga). Jei šeimos gydytojas siųs mamogramai pagal programą, atsakymas gali užtrukti žymiai ilgiau. Priminsiu, kad mamografiniai profilaktiniai tyrimai atliekami tik sveikoms be simptomų moterims.

Apie 50 proc. , kylančių pažastyje yra dėl krūties problemų. Bet kuris gydytojas pirmiausia patars atlikti mamografiją. Jei ten nieko nėra, atlikti pažasties ir krūties ultragarsą (mamografija suspaudžia tik krūtį ir gali neįvertinti pažasties). Dar galima atlikti plaučių rentgenogramą. Jei tyrimuose nieko nebus, pagalvoti apie stuburo problemas. Dažniausiai skauda uždegimo pažeistos vietos. Krūtyje piktas guzelis dažnai būna neskausmingas, skauda jei navikas kažką prispaudžia.  Manau, kad jūsų atveju  iš krūties skausmas neis į mentį, labiau tikėtina, kad  čia stuburo problemos. Tyrimo seką rekomendavau tokią, kad einant lengviausiu keliu neužleisti kokio vėžio. Turime atvejų, kai neapsidairius aplinkui (t.y. neišsiaiškinus tikros priežasties)   masažuoja ar taiko fizioterapiją jau stubure išplitusiai ligai. Pasidaryti keletą papildomų tyrimų tikrai nepakens.

22 metų krūties vėžys labai retas, o abipusis tuo labiau (juk pasikeitė abu speneliai). Nesigąsdinkite, bet galite pagal gyv vietą atlikti ultragarsą. Jei nieko neras, dar pastebėti. Jei ir po 0,5 metų tas pats- detalesnei apžiūrai paprašykite siuntimo pas onkologą. Su onkologais dirba tik krūtų ligų srityje besispecializuojantys radiologai, kurie padeda nustatyti ir įvairias gėrybines krūties būkles. Išskyros iš krūties gali būti ir dėl įvairių endokrininių liaukų sutrikimų.

Tikimybė jūsų amžiuje sirgti vėžiu labai maža. Vistik jauniausia mano pacientė buvo 24 metų.  Išskyros iš krūtų po gimdymo ir maitinimo būna ne vienerius metus. Dar svarbu ar išskyros skaidrios ar pūlingos. Manau, čia nieko rimto, bet pradinis ištyrimas reikalingas. Reiktų atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą, kad atmesti cistų, išaugų latakuose buvimą. Mamograma tikrai netikslinga, nes krūtys jūsų amžiuje labai tankios. Jūs galite rinktis bet kurią artimiausią onkologijos kliniką, galite atvykti ir  į Kauno klinikas. Atvykstant su šeimos gydytojo siuntimu tikrai nieko nereikės mokėti. Jei labai neramu, galite paskambinkite man, suderinsime konsultacijos laiką.

Jei mėlynės (ir ne tik krūties srityje) atsiranda kas kartą užsigavus, tai klausimas ne onkologui (gal šeimos gydytojui, gal kraujo specialistams hematologams). Bet jei mėlynė tik krūtyje, mamai (kuriai tikriausiai virš 40 metų) reiktų pasidaryti mamogramą. Bet reikia eiti iš karto pas onkologą, nes mamografinėje atrankoje specialistai nesužinos, kad oda melsva ir gali būti klaidingai vertinamas. Pakitimai odoje labai svarbūs , norint teisingai vertinti duomenis. Šiuo atveju btų diferencijuojama tarp hematomos (kraujo išsiliejimo) ir piktybinio naviko. bet jei įtariama savaiminė hematoma, atsargumo dėlei moteris pas onkologus lankosi tol, kol toje vietoje nieko nelieka. Niekad nežinai, gal kraujas išsiliejo dėl naviko suardytų audinių. jei hematoma nenyksta, ta vieta šalinama ar imama biopsija.

Pirmiausia , krūties vėžys yra ne kraujo gamybos sutrikimo liga, bet liga formuojanti darinius. Reiktų atskirti bendrą kraujo tyrimą, krešumo tyrimus, vėžio žymenų tyrimus, nors visi jie daromi paimant kraują iš venos. Šių tyrimų skirtingi tikslai ir prasmė. Bendras kraujo tyrimas tikrai neparodys krūties vėžio. Jis gali parodyti tik kraujo gamybos ligas (leukemijas ir pan). Sergant vėžiu, bendrame kraujo tyrime pakitimai atsiranda, jei žmogus iš kur nors kraujuoja (krenta hemoglobinas), sumažėja leukocitų po  chemoterapijos. Kraujo krešumas vėl kita sistema, nors navikai augdami gali įtakoti šią krešumo sistemą ir dažniausiai " klampina" kraują (didėja trombozių rizika). Kartais ligonį gydant nuo trombozių randamas ir pažengęs vėžys (ypač tai mėgsta žarnyno augliai). Dar žmonės dažnai prašo ištirti "vėžio ląsteles kraujyje". Tai klaidinga, nes vėžio žymenys yra ne ląstelės, o vėžio išskiriamos medžiagos, kurių net mažus kiekius nustato dabartiniai aparatai. Kaip onkologas turiu įspėti, kad tik dalis navikų parodo tuos žymenis. Daugeliui jie bus neinformatyvūs ir , mokėdami už šiuos tyrimus, tik užleisite vėžio ligas. Gaila, bet  jūsų pateiktos informacijos yra per mažai, kad pasakytum, ar jūsų mama serga ar ne. Siūlyčiau pirmiausia pagal gyvenamą vietą atlikti tokius profilaktinius vėžio tyrimus- mamogramą, plaučių rentgenogramą, ultragarsinį pilvo tyrimą, ginekologo konsultaciją, kepenų ir inkstų biocheminius tyrimus, krešumo tyrimą,  slapto kraujavimo testą   (jei jis teigiamas bus daromi skrandžio ir žarnyno tyrimai). Taip bus ištirtos pagrindinės sistemos (dažniausios vėžio vietos). Po to tikrai jausitės ramiau ir beliks įvertinti krešumo sutrikimus (būna ir atskirų krešumo sutrikimų ligų).

Taip aprašyti galima ir vietiškai pažengusį III stadijos krūties vėžį ir pūlingą krūties uždegimą. Geriau pasirūpinkite, kad mama kuo greičiau kreiptųsi pas onkologus. Taip bus greičiau ,pradėti tyrimus ir , jei vėžio įtarimas pasitvirtins, greičiau pradėti gydyma. Nieko nedarant, nerimas nesumažės, o ligą galima dar labiau užleisti.

Nereguliarios mėnesinės būna apie 50 metų amžiaus moteriai. Dėl sutrikusio ciklo eikite pas ginekologą. Krūtys , aišku, reaguoja į hormonų ritmą, bet tai kiek kita sritis. Tokiame amžiuje turime daug sergančių krūties vėžiu, todėl nepagirtina, kad kaip tik dabar nustojote lankytis pas gydytojus. Ko gero profilaktinę mamogramą galite atlikti ir pagal gyvenamąją vietą su šeimos gydytojo nukreipimu. Priminsiu, kad profilaktinės mamogramos atliekamos moterims , kurios neturi jokių simptomų. Jei kažką jaučiate krūtyse, geriau iš karto eiti pas onkologą. Padariusios profilaktinę mamogramą , aktyviai  pasidomėkite atsakymu, pasiimkte savo mamogramas ateičiai. Jei jau kreipiatės pas onkologus, visada turėkite senas mamogramas. Jei kas stabilu kelis metus, bus nereikšminga, bet jei sukietėjimas atsirado ir didėja, gali vėl prireikti punkcijos.

Krūties piktybiniai navikai dažniausiai asimetriški, vienpusiai. Kadangi skauda iš karto abu spenelius, tai tą procesą " valdo" kažkas iš " centro", greičiausiai sutriko hormonų apykaita. Kaip su mėnesinėmis? Nėra nėštumo ar kokio kiaušidžių uždegimo?  Nemanau, kad tai pavojinga ar labai skubu. Užsiregistruokite pas onkologą ar krūtų chirurgą planinei apžiūrai ir tyrimams, bet geriau po mėnesinių . Galima nueiti ir pas ginekoogą, nes jūsų amžiuje krūtų veikla labai susijusi su kiaušidžių veikla.

Bet kuriuo atveju, vėžys (nes jo , ko gero bijoma labiausiai) per dieną neatsiranda. Jei atsiranda ūmus skausmas, audinių paraudimas, pirmiausia pagalvosime apie uždegiminius procesus. Mastitas (krūties liaukos uždegimas) galimas ir vyresnei nei maitinanti motina moteriai. Kadangi dabar savaitgalis, medikų pagalba sunkiau prieinama. Reiktų padaryti ultragarsą, jei yra ir temperatūra, kraujo tyrimą. Gal būti reikės antibiotikų ar net chirirgo konsultacijos. Jei karščiuojate , rekomenduočiau skubiau važiuoti į artimiausios ligoninės priėmimą. Jei skausmas ir paraudimas vietinis, gal pabandyti kokiai dienai tokį "bobučių"  receptą, kaip kopūsto lapo ir medaus kompresas. Gal skausmas ir uždegimas  nedidės ir galėsite ramiai sulaukti darbo dienos. Vistik jūsų pačios labui, reiktų artimiausiu laiiku kreiptis į medikus. Jei ,būdama 48 metų dar nedarėte mamogramos, atlikite būtinai. Kartais uždegimas tik maskuoja giliau liaukoje prasidėjusius blogus procesus. Onkologai visada skubiai priima tokius ligonius, nes krūties ligos (kad ir gėrybinės) reikalauja tam tikros patirties .

Pirmai ir antrai stadijai tikrai bus rekomenduojamas chirurginis gydymas. Ar reikės tolesnio gydymo, priklauso nuo tos ilgos eilutės ir skaičiukų  diagnozėje. Gydoma pagal naviko tipą. Profilaktinė chemoterapija gali būti rekomenduotina net prie I stadijos, jei navikas, nežiūrint mažumo, agresyvus ir tikėtina, kad jau iki operacijos galėjo paleisti pavienes vėžines  ląsteles po organizmą. Spindulinė terapija privaloma skirti , jei pašalinta tik dalis krūties (kitose krūties dalyse gali būti likę smulkučiai židinėliai, o spinduliai suardys juos). Hormonai bus rekomenduojami, jei navikas hormonams jautrus.Taktiką apsprendžia kelių specialybių gydytojai- chirurgai, radioterapeutai, chemoterapeutai. Tkrai žinau, kad po tokių operacijų konsultuoja šie specialistai ir konkrečiu atveju numato gydymą. Jei navikas mažas ir neagresyvus, gydymas bus mažiau intensyvus. jei liga blogesnė, norint išgyti, reikės daugiau pastangų. Detaliau būtų galima pasakyti, tik turint sekančią informaciją- jūsų amžių, sveikatos būklę (greturines ligas), išoperuoto krūties naviko tipą (histologiją). Turėtumėte įsiklausyti į gydytojų rekomendacijas, jir tikrai turi patirtį tokių pacientų gydyme. Po krūties operacijų pacientai stebimi kas 3-6 mėnesiai  (kai kurie dar gali būti gydomi tabletėmis) iki 5  metų. Po 5  metų patikrinimai kas metus . Dauguma susirgusių pradinėmis stadijomis pasveiksta. Todėl tikrai verta tikrintis profilaktiškai ar sužinojus nedelsiant kreiptis

Gerklės skausmas ir skausmas krūtyse lyg ir nesusiję požymiai. nebent tai būtų infekcinis pūlingas procesas (bet tada būtų karščiavimas ir kiti ūmaus uždegimo požymiai). Gal buvote peršalusi. Uždegimą rodytų kraujo rodikliai ( pvz.C reaktyvinis baltymas, leukocitų kiekis kraujyje). Diagnozė cista abejotina, nes cista krūties liaukoje vadiname jei su  amžiumi (jau virš 30 metų) pradeda nykti liaukinis audimys, atsiranda skyščio pilnos ertmes, bet tai ne vienus metus besitęsiantis procesas, apie kuri moteris net nežino. Tik reta jas pati apsičiuopia ar atsitiktinai randame ultragarsu. Punktuojame tik dideles skausmingas cistas, bet tuo gydymas ir baigiasi. Iš tos Jūsų pateiktos informacijos (greita eiga, nekarščiuojate, bet skausmas didėjantis), galimi variantai: -Buvo cistos, bet jos po kokio peršalimo supūliavo. Jei pradės rausti ar per spenelį atsirasti pūlių, gali prireikti antibiotikų. -Vėžys abejotinas, nes piktybiniai navikai taip per kelias savaites neužauga. Aišku, reiktų tai išsiaiškinti iki  galo ir po to įsitikinti, kad problema nurimo galutinai (vėžys savaime be gydymo ar tik antibiotikų nepraeis). - Jei Jūs vyresnė nei 50 metų, apie vėžio galimybė pagalvojame greičiau nei labai jaunoms. Kadangi mamogramos jums nesiūlė , spėju, esate jaunesnė nei  < 40 metų. Lietuvoje , jei reikalai vis blogėja, patarčiau eiti kuo greičiau pas gydytoją. Tokius skubius klausimus sprendžiame skubos tvarka. Užsienyje, jei audiniai jau karšti, negali prisiliesti, gydytojas sunkiau pasiekimas, pabandyti sugerti kursą antibiotikų (čia patarimas iš bėdos). Jei gerės , laukti ultragarso, jei blogės, vėl eiti pas gydytoją. Mielos moterys, jei norite gauti tikslesnės informacijos, pateikite kuo daugiau informacijos- jūsų amžius , kaip atsirado ir kaip vystėsi problema. krūtys yra vienintelis organas su kuriuo negimstama. Jos atsiranda ir keičiasi gyvenimo eigoje. Kiekvienas amžius turi savo problemas.

Nėra įrodyta, kad trauma yra vėžio priežastis. Krūtis per gyvenimą užsigauna beveik visos moterys. Toks gumbelis gali buti ir fibroadenoma (jei esate jauna), cista (jei esate apie 40 metu) ir vėžys (kuo vyresnė moteris , tuo dažniau pagalvojame apie vėžį). Jūs būtinai privalote kreiptis į gydytoją, kuris įvertinęs šeimos anamnezę (istoriją), objektyvios apžiūros duomenis, radiologinius tyrimus (ultragarso ir mamogramos ), gal net biopsijos duomenis, pasakys, kas tai iš tikro yra. Ne kiekvienas guzelis yra vėžys, bet kiekvienas guzelis turi buti tiriamas dėl vėžio

Vis tik jūs labai jauname amžiuje susirgote piktybine liga. Onkologai  visada įvertina buvusias ligas - gal yra genetinių priežaščių atsirasti ir kitiems susirgimams. Nors krūties vėžio atsiradimo priežastys kiek kitokios nei gimdos kaklelio, bet išskyros iš spenelio yra simptomas, kurio priežastis reikia išsiaiškinti iki  galo. Dėl jauno amžiaus krūtų liaukos bus tankios, mamograma nieko neparodys. Reiktų atlikti krūtų ultragarsą., paimti išskyrų citologiniam tyrimui.  Tiesiausias ir greičiausias kelias išsitrti krūtis kreiptis pas onkologą, kurie labiau specializuojasi krūtų ligose.Kadangi išskyros tik iš vienos krūties, galima latakų patologija.

Pacientėms, kurioms nustatomas pradinių stadijų geros prognozės hormonams jautrus krūties vėžys nereikia chemoterapijos, bet reikia bent hormonoterapijos. Net ir hormonų kartais neskiriame, jei navikas buvo neagresyvus, labai mažas, iki 0,5  cm. Spindulinio gydymo visada reikia , jei po operacijos liko dalis krūties (ne visa liauka pašalinta). Kadangi tie veiksniai , kurie įtakojo jūsų ligos atsiradina, veikia abi krūtis, o pažeistoje liaukoje galimi ir kiti mikroskopiniai chirugui nematomi židinukai, spindulinė terapija sumažina lokalių recidyvų tikimybę. Hormonoterapija saugo visą žmogų nuo ligos atsinaujinimo tiek krūtyse, tiek kituose organuose. Hormonoterapijos metodai  gali skirtis jaunoms, menstruojančioms  ir vyresnėms, nemenstruojančioms. Jei  moteris menstruoja, reiškia gaminasi daug moteriškų hormonų, kurie kaip ir "maitina " hormonams jautrias piktybines ląsteles. Mums reikia arba sustabdyti moteriškų hormonų gamybą arba užblokuoti nuo to poveikio ląsteles. 38 metų moteriai gali būti skiriama medikamentinė kastracija (kiaušidžių funkcijos blokavimas) goserelinu ir/arba antiestrogenu tamoksifenu. Šio gydymo nauda (apsauga nuo vėžio) daug kartų viršija galimus pašalinius reiškinius. Gydant šiais metodais, moters išvaizda tikrai nesikeičia, jokių vyriškų požymių tikrai neatsiranda. Nuo goserelino nustojate menstruoti, galimi klimakso reiškiniai, karščio bangos, kaulų tankio mažėjimas (tas ir taip po 50 metų būtų atsitikę). Pakaitinė hormonoterapija sergančioms krūties vėžiu neskiriama (vengiama papildomų lytinių hormonų). Nuo tamoksifeno galimas gimdos kūno gleivinės vešėjimas, paskauda sąnarius, gali padidėti trombozių rizika. Pirmais metais moteris pas gydytoją lankosi kas 3 - 6  mėn, bus laiko viską aptarti. Profilaktiniu tikslu bendra hormonoterapijos trukmė yra 5 metai. Dauguma tą padaro be didesnių problemų. Gydymą prašo nutraukti tik pavienės moterys. Venų uždegimais dažniau skundžiasi vyresnės moterys. Jei kasmet nors vieną kartą nueisite pas ginekologą ir bus atliktas ultragarsinis tyrimas vaginaliniu davikliu, tikrai nebus jokio gimdos vėžio. Per 25 metus buvo gal keli tokie atvejai, bet arba moteris piktybiškai nesilankė pas ginekologus (net ir šiandien viena atsisakė eiti, nes nelipsianti ant "tos kėdės)", arba tai buvo diagnozuota kartu su krūties vėžiu  (kaip kita liga). Pas ginekologą moterys lankosi kas 0,5 - 1 metus dėl kelių priežaščių: 1-didesnių stadijų krūties vėžys gali metastazuoti į  kiaušides (ne į gimdą); 2- sergančios krūties vėžiu moterys turi teorinę galimybę sirgti ir kiaušidžių vėžiu; 3- privalomas gimdos gleivinės stebėjimas vartojant tamoksifeną. Pašaliniai reiškiniai tikrai išnyks po gydymo (krūtis aišku liks su pooperaciniais randais). 38 metų moteriai gali net mėnesinės atsistatyti. Moterims, artėjančioms link 50 metų amžiaus, po mūsų gydymo mėnesinės gali sutrikti jau visiems laikams (galime ankščiau iššaukti klimaksą). Su hormonoterapija susijusius klausimus geriausia užduoti chemoterapeutui. Gal reikės papildomų dalykų - densitometrijos, kalcio vartojimo, lytinių hormonų kiekio tyrimų ir pan. Viskas priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos.

Pieningų išskyrų pastebime net keli metai po maitinimo, bet "kliūna " tai, kad nauji požymiai tik vienoje krūtyje. Pradėčiau patikrą nuo onkologo. Ko gero tyrimas bus pradėtas nuo išskyrų ištyrimo, ultragarso (mamograma bus neinformatyvi dėl jauno amžiaus) . Su onkologais dirba krūties ligų srityje besispecializuojantys radiologai, todėl tokia konsultacija bus labiau informatyvi. Esant neaiškumui , būsit palikta aktyviam sekimui. Išsiaiškinus, ar toje krūtyje  tikrai nėra sutrikimų, būsit nukreipta endokrinogui.

Mama ir teta yra labai jums artimos giminaitės, ir jų ligos gali būti (bet tikrai ne 100 proc. tikimybė ) perduodamas jums genetiškai. Genetinių sutrikimų ( pvz BRCA 1/2 genų mutacijų ) turinčios moterys, krūties vėžiu suserga jaunesniame amžiuje. Genetiniai tyrimai- tai BRCA (BRCA1 ir BRCA2 ) genų tyrimas. Šie genai yra atitinkamai 17 ir 13 chromosomose bei laikomi pagrindiniais genais, lemiančiais padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu. Pakitusį (mutuotą) BRCA geną paveldėję moterys turi padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu, todėl BRCA genai dar yra vadinami paveldimo krūties vėžio genais. Dauguma krūties vėžio atvejų yra atsitiktiniai, tačiau iki 10 proc. jų yra paveldimi. Apie 15-20% krūties vėžiu sergančių moterų šeimoje turi šia liga sirgusių pirmos ar antros eilės giminaičių, kas yra vadinama šeiminiu krūties vėžiu. BRCA1 geno mutacijos moterims padidina krūties vėžio riziką iki 10 kartų lyginant su bendra populiacija (iki 80-ies metų). Šių ligų rizika ima didėti maždaug nuo 30 metų. Kada atliekami genetiniai tyrimai? Genetiniai tyrimai esant reikalui gali būti atliekami tiek sveikai, tiek jau sergančiai moteriai. Jei moteriai jau buvo diagnozuota onkologinė liga, nebūtinai krūties vėžys, būtina atlikti genetinius tyrimus. Taip pat gentiniai tyrimai rekomenduojami moterims, kurių giminėje ar šeimoje jau buvo diagnozuotas krūties vėžys, arba nuolat kartojasi krūties vėžys.  Jei moters šeimoje yra viena iš žemiau aprašomų situacijų, rizika jai susirgti šia liga didėja: •Jei trys bet kokio amžiaus artimos kraujo giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos) sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu. •Jei dvi artimos giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos), būdamos jaunesnės nei 60 metų amžiaus, sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu. •Jei viena artima giminaitė, būdama jaunesnė nei 40 metų amžiaus, sirgo krūties vėžiu. •Jei krūties vėžys buvo tarp šeimos vyrų. •Jei artima giminaitė sirgo abiejų krūtų vėžiu. Įdomu, kokiame amžiuje susirgo jūsų mama ir  teta? Jei jos susirgo jaunesnės nei 60 metų, o jums jau dabar 50 metų, tikrintis privalu. Labai svarbu nurodyti gydytojui apie krūties vėžio-kiaušidžių vėžio atvejus šeimoje. Lietuvoje galima genetiko konsultacija. Jei jūsų mama gyva, tyrimus galima pradėti nuo jos. Nepamirškite, kad dėl genetinių sutrikimų suserga tik nedidelė dalis moterų, todėl net neradus BRCA mutacijos, kiekviena moteris turi reguliariai tikrintis dėl krūties vėžio.

Kadangi visą laiką problematiška tik dešinė krūtis (išskyros, skausmas, įdubimas), tokia asimterija verčia susirūpinti savo sveikata. Tyrimai tikrai reikalingi. Neaiškus tikslesnis pacientės amžius, todėl negaliu pasakyti, kiek tanki krūtis ir ar pradėtume nuo ultragarso ar mamogramos, gal reikės net abiejų metodų. Gali reikėti išskyrų ar galimo darinio po įdubimu citologinio tyrimo, sunku numatyti, turint tiek informacijos. Aš siūlyčiau registruotis iš karto pas onkologus. Ne dėl to , kad įtarčiau dabar blogą ligą. Jie tiesiog " visada ieško vėžio", gali greitai atlikti visus reikiamus tyrimus ir tai ko gero greičiausias būdas gauti atsakymus į savo klausimus.

Cistos krūtyse net nėra ikivėžinė liga. Moterims virš 30 metų jau pradeda silpnėti kiaušidžių veikla, krūties liauka , atsakydami į tai, irgi pradeda nykti ir atsiranda išsiplėtusiose lobulėse skyščio "burbuliukai". Rizika suvežėti minimali. Onkologai atkreipia dėmesį tik į tokias cistas kaip vis atsikartojančias toje pačioje vienoje, daugybines, nelygia sustorėjusia sienele kapsule ir pan, nes tokios cistos šalia gali maskuoti vėžio užuomazgas. Cistos diagnozę gali tik patvirtinti ultragarsas, vyresnėms prieš tai dar mamograma. Vertinamas dydis, daugybiškumas, kitos krūties problemos, anamnezė....Punktuojame tik dideles skausmingas cistas (tiesiog ištraukiame skystį, net tirti nebūtina, jei nekruvinas). Baimintis nereiktų , bet konkrečią situaciją vertina gydytojas. Pastebėti visada sveika.

Būtinai. Klausimai- kiek jums  ir jūsų mamai metų, kas dar ir kuo šeimoje sirgo, ar tik spenelis raukšlėjasi ar tamsėja, ar dar koks sukietėjimas po  speneliu matomas tyrimuose. Jei mama susirgo 40 metų, dukrą rekomenduojama tirti nuo 35  metų. Tyrimai jums pagal jūsų amžių (jaunoms mamogramos nelabai informatyvios), tenka vėliau, išliekant neaiškumui, atlikti ir magnetinį rezonansą.

Krūtų būklė kinta pagal amžių. Ne visi procesai, vykstantys krūtyse , yra liga. Cistinė mastopatija greičiau ne gėrybinė krūties liga, bet tam tikrame moters amžiuje esančios krūties liaukos būklė. Ji parašoma, kai moteris jaučia diskomformtą, skausmą krūtyse, liauka netolygi, bet be įvairių pačios liaukos išbujojimo rimtos ligos kaip ir nėra. Kartais įvairūs sukietėjimai, cistukės gali maskuoti ir rimtesnes ligas, todėl tokią diagnozę galima rašyti, jei moteris ištirta (atlikta mamografija ir/ arba ultragarsas), siekiant išsiaiškinti galimus priešvėžinius ar vėžinius pakitimus. Jei jums tokia diagnozė jau nustatyta, manau, gydytojas tikrai nurodė, ar reikia ir kada vėl tikrintis. Priminsiu, kad kiekviena moteris turi mokėti atlikti krūtų savikontrolę, t.y. išmokti pažinti savo krūtis. Pastebėjusios pasikeitimus, verta kuo skubiau kreiptis į gydytoją.