Krūties anatomija ir funkcijos
Krūtis (lot. mamma) – tai porinė moters kūno dalis, kurios pagrindinė biologinė funkcija – gaminti pieną ir žindyti kūdikį. Krūtys yra krūtinės srityje, į abudu šonus nuo krūtinkaulio, krūtinės ląstos paviršiuje. Viena krūtis (dažniausiai kairioji) šiek tiek didesnė už kitą, tarp krūtų yra duobutė – tarpkrūčio vaga (lot. sulcus intermammarius). Krūtis susideda iš: raumeninio audinio, riebalinio audinio, pieno cisternų, spenelio, pieno latakų, odos.
Krūties anatomija:
1) Krūtinės raumenys
2) Krūtinės raumenys
3) Pieno liaukos
4) Spenelis
5) Spenelio dėmelė
6) Pieno latakas
7) Riebalinis audinys
8) Oda
Krūtis sudaryta iš liaukinio audinio su latakais, jungiamojo ir riebalinio audinio, kuris suteikia krūčiai formą. Krūties audiniai nusidriekia ir į atitinkamos pusės pažasties duobę. Kiekvienoje pažasties duobėje išsidėstę pažasties limfmazgiai, kurie yra visos organizmo limfinės sistemos dalis. Limfa iš didžiosios krūties dalies limfagyslėmis teka į pažasties limfmazgius. Kita limfos dalis iš krūties limfagyslėmis teka į atitinkamos pusės išilgai šalia krūtinkaulio esančius užkrūtinkaulinius bei po raktikauliu esančius poraktikaulinius limfmazgius.
Per moters gyvenimą krūtys keičiasi keletą kartų: brendimo laikotarpiu krūtys vienokios, subrendusios moters kitokios, menopauzėje dar kitokios. Jaunoms mergaitėms bręstant vystosi liaukinis audinys, vėliau kiekvieno mėnesinių ciklo, nėštumo ir maitinimo metu liaukos audinys nuolat keičiasi. Menopauzės metu liaukos audinys negrįžtamai sunyksta, lieka fibrozinis ir riebalinis audinys. Kadangi krūtyse vyrauja riebalinis audinys, moteriai liesėjant arba tunkant krūtys reaguoja į šiuos pokyčius – jos arba sumažėja, arba padidėja. Ypač krūtys padidėja nėštumo metu, kuomet moters organizmas ruošiasi laktacijai (dėl hormono prolaktino poveikio). Krūtų dydžiui įtakos taip pat gali turėti ovuliacija, kūno temperatūra, lytinis susijaudinimas, paveldėjimas.
Moterų krūties liauka yra sudėtingos struktūros ir įvairūs hormoniniai svyravimai sukelia joje patologinius sutrikimus. Šie sutrikimai pasireiškia apčiuopiamu dariniu krūtyje, uždegiminiais procesais ir yra matomi tik tiriant radiologiniais metodais. Nors dauguma šių pokyčių yra gerybiniai, bet pieno liaukos vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga.